Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad Lietuvos homoseksualai diskriminuojami labiausiai Europoje. Tokią išvadą FRA padarė 2012 metų balandžio-birželio mėnesiais atlikusi didžiausią Europoje reprezentatyvią LGBT bendruomenės apklausą internetu.
Europos Tarybos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad net 61 proc. apklaustųjų LGBT lietuvių teigė per 12 mėnesių nors kartą patyrę diskriminaciją, tuo tarpu mažiausiai diskriminuojami jaučiasi Nyderlandų ir Danijos homoseksualai (30 ir 31 proc).
Etninių tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič įsitikinimu, visuomenėje gajūs stereotipai apie homoseksualius žmones, daugelis neturi bendravimo patirties ir savo nuomonę konstruoja nuogirdomis, kuriamais mitais apie homoseksualius asmenis.
Tiesa, labiausiai diskriminuojamos Europos homoseksualios moterys (55 proc.), kiek mažiau – homoseksualūs vyrai (45 proc.).
„Įvairovės ir edukacijos namų“ atstovės Laimos Vaigės tokie rezultatai nenustebino. Jos teigimu, asmenys, priklausantys kelioms marginalizuojamoms grupėms, dažniau patiria diskriminaciją.
„Kuo daugiau moters tapatybės dalių yra susijusios su marginalizuojama visuomenėje grupe, tuo didesnė tikimybė patirti diskriminaciją. Kai kuriose situacijose lesbietės diskriminuojamos dėl to, kad jos moterys, kitose, kad – lesbietės“, – kalbėjo ji.
L. Vaigės teigimu, moteris su partnere auginanti vaiką, šiam susirgus negali pasinaudoti vaiko slaugymo pašalpa, o privalo imti atostogų, kas ne visada yra įmanoma. Taip apribojama galimybė vienodai rūpintis vaiku: „Lygiai taip pat dažnai lesbietės susiduria su seksistiniais stereotipais, skatinančiais darbdavių neadekvatų elgesį darbo vietoje, nevienodų sąlygų sudarymą.“
Tyrimo duomenys atskleidė, kad labiausiai diskriminuojami 18-24 metų amžiaus LGBT jaunuoliai (57 proc.). Taip pat didesnę diskriminaciją savo atžvilgiu patyrė ir mažiau uždirbantys Europos LGBT atstovai (54 proc.).
Lygių galimybių plėtros centro lyčių eksperto Augusto Čičelio teigimu, jauni žmonės dažnai yra vis dar priklausomi nuo tėvų. Jie jautresni aplinkai, jiems reikia daugiau palaikymo iš artimųjų. Tai laikotarpis, kai formuojasi naujas draugų ratas, užmezgami nauji socialiniai ryšiai, kurie, galbūt, tęsis ir turės nemažai įtakos tolimesniam gyvenimui.
„Gali būti apmaudu, kai bendraamžiai atvirai ieško ir mezga heteroseksualius meilės santykius, o homoseksualūs santykiai turi vykti slaptai, už uždarų durų, ar internete.
Daug energijos atima nuolatinis savęs ir aplinkos stebėjimas, siekiant neišsiduoti ir taip išvengti aplinkinių pasipiktinimo ar smurto, nuo kurio, akivaizdu, išsisukti ne visada pavyksta“, – kalbėjo ekspertas.
Lietuviai diskriminuojami už darbovietės sienų
Lietuvos LGBT bendruomenės nariai didžiausią diskriminaciją jaučia švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Diskriminaciją homoseksualūs asmenys patiria ieškant būsto, lankantis pas medikus ar draudimo kompanijose.
Labiausiai diskriminuojami šiose srityse yra lietuviai – 42 proc., mažiausiai – Nyderlandų ir Danijos gyventojai – 20 ir 22 proc. apklaustųjų.
Diskriminaciją ieškant darbo labiausiai patyrė Kipro (30 proc.) ir Lietuvos bei Latvijos (27 proc.) gyventojai. Vienas iš penkių, dalyvavusių apklausoje, patyrė diskriminaciją ieškant darbo ar darbo aplinkoje.
Slėpė savo seksualinę tapatybę
Net 81 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos LGBT gyventojų tvirtina slėpę savo seksualinę tapatybę bendrojo ugdymo mokyklose.
Labiausiai priversti slėpti savo tapatybę buvo homoseksualūs ir biseksualūs vyrai (72 ir 73 proc.), mažiau – homoseksualios moterys (54 proc. apklaustųjų).
V. Pilinkaitė-Sotirovič pastebi, kad berniukai visuomenėje jaučiasi labai pažeidžiami dėl visuomenėje dominuojančių vyriškumo ir moteriškumo normų: „Neatitikimas vyriškumo normoms ir yra dažniausias pasityčiojimo motyvas ir mokyklose, ir viešoje erdvėje.“
Buvo užpulti ar patyrė kitokią prievartą
Tyrimas atskleidė, kad net 68 proc. homoseksualių vyrų Europoje buvo užpulti ar patyrė kitokią prievartą. Tuo tarpu 59 proc. dalyvavusių europinėje apklausoje LGBT asmenų tvirtina patiriantys smurtą ir neapykantos išpuolius.
Vis dėlto, didžiausią kartotinių išpuolių bangą patiria Europos transseksualai. Net 28 proc. apklausoje dalyvavusių transseksualų buvo užpulti daugiau nei tris kartus, du kartus – 24 proc., tris kartus – 14 proc.
A. Čičelio teigimu, transseksualumas - tai tokia tema, apie kurią, ypač Lietuvoje, iš tiesų žinome labai mažai, todėl, esą, ji tampa puikia priemone gąsdinti visuomenę.
„Lietuvoje ne tik kad neužtikrinamos esminės transseksualių žmonių teisės, bet ir leidžiama atvirai iš šių žmonių tyčiotis. Jeigu ženkli visuomenės dalis nebūtų linkusi pateisinti smurto prieš transseksualius žmones, tyrimo rezultatai būtų kitokie“, – kalbėjo jis.
Tyrimas atskleidė, kad 48 proc. Europos LGBT piliečių yra atskleidę savo seksualinę tapatybę šeimos nariams, tuo tarpu 28 proc. apklaustųjų apie savo tapatybę - neprasitarę draugams, ir tik 21 proc. tyrime dalyvavusių LGBT asmenų apie savo seksualinę orientaciją yra pasisakę kolegoms.
50 proc. tyrime dalyvavusių LGBT asmenų vengia lankytis tam tikrose šalies vietose dėl galimo smurto, patyčių ar priekabiavimo. Ypatingai nesaugiomis erdvėmis Europos homoseksualai laiko viešąjį transportą, skverus ir stotis.
