Studentus sukčiauti kursto ir pačios aukštosios mokyklos

Švietimo ministerijos finansuotą sociologinį tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2013“ atlikusi Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nustatė seniai žinomą tiesą: daug studentų nusirašinėja, perka kursinius darbus, o dalis dėstytojų užmerkia akis.

Studentai nusirašinėtojus smerkia griežčiau nei patys dėstytojai.<br>V. Balkūnas
Studentai nusirašinėtojus smerkia griežčiau nei patys dėstytojai.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

May 28, 2013, 12:28 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 4:37 AM

Daugiausia paruoštukais į gyvenimą kelią skinasi humanitarai, mažiausiai – fizinius mokslus studijuojantys jaunuoliai. Švietimo ministras Dainius Pavalkis pareiškė, kad sukčiauti studentus verčia valstybė ir pačios aukštosios mokyklos.

Akademinio sąžiningumo tyrimui skirtoje spaudos konferencijoje LSS prezidentas Paulius Baltokas paskelbė, kad akademinis nesąžiningumas kompromituoja Lietuvos aukštąjį mokslą, nuvertina diplomą.

Tai išaiškino sociologinis tyrimas, per kurį buvo apklausti ir studentai, ir dėstytojai. Tiesą sakant, paaiškėjo vieša paslaptis – kad studentai nusirašinėja, kaip tai darė nuo viduramžių, kai atsirado pirmieji universitetai.

LSS sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas atkreipė dėmesį, kad patys dėstytojai į nusirašinėjimą per viešą atsiskaitymą žiūri pakančiau nei patys studentai.

Nustatyta, kad daugiau sukčiauja socialinius, mažiau – fizinius mokslus kremtantys studentai. Kolegijų studentai nusirašinėja ir kitaip sukčiauja dažniau nei universitetų.

Švietimo ministras į akademinio sukčiavimo problemą patarė pažvelgti kitu kampu.

„Ne paslaptis, kad aukštosios mokyklos rengia tokias specialybes, kurios mažai reikalingos ar iš viso nereikalingos Lietuvai, jos ūkiui. Tokias specialybes, jei jas lengva studijuoti, renkasi jaunuoliai, kuriems tereikia diplomo kaip „popieriaus“, jie iš anksto žino, kad darbo pagal specialybę negaus“, - kalbėjo ministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad naudotis paruoštukais studentus provokuoja ir tokia dėstymo sistema, kai į galvą reikalaujama prigrūsti kuo daugiau faktų.

„Aš studentams medikams leisdavau per kai kuriuos praktinius atsiskaitymo darbus naudotis vadovėliais. Jeigu studentas nelankė paskaitų, nesimokė, joks vadovėlis jam nepadės“, - tikino D. Pavalkis.

D. Pavalkis prisiminė ir skandalą, kai M. Romerio universiteto studentė už pinigus įsigijo mokslinį darbą ir jo autorių padavė į teismą pasipiktinusi, kad tas darbas buvo nekokybiškas ir buvo neužskaitytas.

Ministro nuomone, pirkti mokslinius darbus nėra blogai, nusikaltimas yra juos pristatyti kaip savo kūrinį.

„O šiaip iniciatyvą pirkti mokslinius darbus, užsakyti surinkti medžiagą už pinigus moksliniams tyrimams reikia net skatinti“, - įsitikinęs švietimo ministras.

Organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas kaip užkardos prieš akademinį sukčiavimą priemonę pasiūlė aukštosiose mokyklose prieš egzaminus studentams duoti sąžiningumo priesaiką – ji skamba panašiai kaip priesaika prisiekusiųjų teismui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.