Neskaičiuojant tūkstantinių išmokų už neįgalius vaikus, valstybė priversta išlaikyti gausybę socialinių darbuotojų, kontroliuojančių tokias mamas.
O pareigingos, darbščios, išsilavinusios motinos, neprašančios iš valstybės pašalpų, negauna net vaiko pinigų, kurie nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokami Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.
Tačiau tokiems valstybės išlaikytiniams katino dienos birželio 1-ąją baigėsi. Nuo šio pirmadienio jau galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai. Litų iš valdžios gaus tie, kuriems to labiausiai reikia.
Žmonės bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose. Suaugę prižiūrimi kaip vaikai
Pažvelkime į tipišką šia prasme vietovę, kur mokamos pašalpos socialiai pažeidžiamiems žmonėms - Telšių rajoną. Kaip pasakojo šios savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė, socialinės rizikos šeimų sąraše yra 167 rajono šeimos. Iš jų mieste - 65, kaime - 102 šeimos. Tos šeimos reguliariai lankomos namuose, tikrinama, ar vaikai pavalgę, aprengti, nemurzini, ar namuose nešalta. Mamos ne tik lankomos, jos sulaukia ir kontrolinių skambučių, kai nori, pačios apsilanko Socialinių paslaugų centre bei Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Telšių socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Edita Šlečkuvienė teigė, kad socialinis darbuotojas yra tarpininkas, pagalbininkas, padeda socialinių įgūdžių neturinčioms šeimoms spręsti įvairiausias problemas tiek gydymo, tiek vaikų ugdymo, tiek šeimos biudžeto planavimo ir kitais buities klausimais. Kai kurios temos socialiniam darbuotojui kalbantis su socialinės rizikos šeimomis yra draudžiamos. Mamoms negalima patarinėti dėl planuojamo vaikų skaičiaus šeimoje, taip pat negalima užsiminti, kad galbūt reikėtų išsiskirti su priklausomybių turinčiu ir nederamą pavyzdį vaikams rodančiu sugyventiniu. „Tai yra moters pasirinkimas, socialinis darbuotojas neturi teisės kištis į svetimą gyvenimą“, - apie socialinio darbo specifiką kalbėjo E. Šlečkuvienė. Iš šešių vaikų tėvą turi tik vienas Pasidomėti socialinės rizikos šeimų gyvenimo būdu būtent Telšiuose paskatino čia neseniai nutikęs incidentas su daugiavaike motina. 33 metų moteris augina šešis vaikus, penkių vaikų tėvus težino ji viena, oficialiai tėvą turi tik jauniausioji atžala. Kadangi moteris jauna, gali būti, kad dar susilauks vaikų. Kartu su moterimi įsikūręs ir jos sugyventinis. Daugiavaikė motina policijai pranešė, kad į namus grįžo sugyventinis ir neduoda ramybės, šūkauja, ieško priekabių. Bute taip pat yra 3 metukų jųdviejų sūnus. Atvykus į namus pareigūnams, situacija pasirodė kitokia negu telefonu nupasakojo moteris. Akivaizdžiai matėsi, kad pranešėja yra neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą mamytė griežtai atsisakė tai padaryti. Toliau bandant įšsiaiškinti įvykio aplinkybes, netikėtai ji persigalvojo ir atsisakė su policijos pareigūnais bendradarbiauti. Policininkams nieko kito nebeliko, kaip apie girtaujančią motiną pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui. Po kivirčo išlėkė pas motiną Telšių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Kiržgalvienė tvirtino minėtą motiną aplankiusi tą patį vakarą, pasak jos, dėl šventos ramybės moteris paliko sugyventinį ir išvyko pas savo motiną į kaimą. Pašnekovė teigė, kad moteris jai neatrodė girta, be to, esą ir girtumas jai nebuvo nustatytas. Vis dėlto mamytė, ko gero, buvo įkaušusi, juk policininkai skiria neblaivų asmenį nuo blaivaus. O alkotesteriu girtumas nenustatytas tik todėl, kad moteris nesutiko to daryti. Trūksta socialinių įgūdžių Šeima gerai žinoma vaiko teisių gynėjams jau dešimtį metų. Ji įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Daugiausiai problemų kyla aėl stiklelį mėgstančio kilnoti sugyventinio. Mama lankoma ir prižiūrima dėl socialinių įgūdžių stokos. Daugiavaikei motinai priekaištų neturinti L. Kiržgalvienė teigė, kad, kiek teko pas ją lankytis namuose, visada būna šilta - būstas šildomas malkomis. Policiją pati išsikvietusi ir po to lauk išvariusi telšiškė iš šešių vaikų namuose nuolat augina tik vieną. Penki vaikai lanko savaitines ugdymo įstaigas - keturi mokosi Telšių specialiojoje mokykloje, vienas - Telšių rajono vaikų su negale centre. Penketukas į namus grįžta penktadienį po pamokų, o pirmadienio rytą vėl išvažiuoja. Vaikai nežino, kas jų tėvas Pirmųjų penkių vaikų gimimo liudijimuose vietoj įrašo apie tėvą - brūkšnys. Jiems nenustatyta tėvystė. Dėl šios priežasties moteris neturi teisės gauti socialinių išmokų. Tačiau dėl pinigų stygiaus mamytė negali skųstis - jos pajamos kur kas didesnės negu dirbančių tėvų. Šešių vaikų mama gauna vaiko pinigus arba išmokas už vaikus, šalpos pensijas už neįgalius vaikus ir priežiūros pagalbos tikslinę kompensaciją. Pasak aplinkinių, sugyventinis registruotas Darbo biržoje, tačiau retkarčiais imasi kokio nelegalaus atsitiktinio darbelio. Kaip aplinkiniai kalbėjo, pora gyvena tai kartu, tai atskirai. Perduodama iš kartos į kartą E. Šlečkuvienė papasakojo šeimą lankanti pagal poreikį: vieną mėnesį dažniau, kitą - rečiau. Tačiau lankomumo vidurkis - 10 kartų per mėnesį. Į tą skaičių įeina ir skambučiai telefonu. Daugiavaikė mama neturi priklausomybės alkoholiui. Kad būtų neblaivi, pasitaikė vienetiniai atvejai. Šeimą žemyn tempia girtaujantis sugyventinis.
Gali būti, kad užaugęs šešetukas taip pat taps Socialinių paslaugų centro klientais, nes socialinių įgūdžių stoka perduodama iš kartos į kartą. Baisi tiesa ta, kad socialinės rizikos šeimų sąrašuose ne viena šeima, kurių tėvai taip pat buvo kontroliuojami valdiškų institucijų.
Skatins netinginiauti
Nuo birželio 1-osios įsigalioję įstatymo pakeitimai numato priemones, kurios skatins žmones įsitraukti į darbo rinką. Pastebėta, kad žmonių dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis.
Pataisos nustato, kad tokiais atvejais, jei žmogus, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo šeimos pajamos viršija ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamas pajamas (350 Lt), savivaldybė turės teisę skirti tokiai šeimai ir nustatyto dydžio socialinę pašalpą. Tai skatins asmenis ieškoti darbo ir būti aktyviems, o ne gyventi vien iš pašalpų.
Įsidarbinti bus skatinama numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Taip pat numatyta, jog piniginė socialinė parama nebus skiriama, jei paramos gavėjas nutraukė registraciją darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta, o kreiptis pakartotinai būtų leista tik po trijų mėnesių registracijos darbo biržoje.
Tvarka keisis ir gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Pagal senąją tvarką kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį. Nuo šiol savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.
Pagal buvusią tvarką socialinę pašalpą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbo ar įsitraukiant į darbo biržų siūlomas veiklas.
Po priimtų pakeitimų, socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. – 30-čia procentų, nuo 36 mėn. – 40 proc. ir t.t. Socialinės pašalpos mažinimas nebus taikomas vaikams.
