„Išklausius prezidentės kalbą, susidaro įspūdis, jog Lietuvai dar toli iki brandžios demokratijos. Dalios Grybauskaitės retorika būdinga autoritarinei asmenybei ir nukreipta į stiprios rankos išsiilgusiųjų širdis.
Tarkime, koks nors po darbų pavargęs ūkininkas, išklausęs prezidentės pranešimą, turėtų būti patenkintas, nuramintas – viskas šalyje gerėja, tik reikia susivienyti prieš grėsmes, kurių netrūksta", - antradienį Seime pasakytą prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą komentavo psichologas J. Beltė.
Parodė antipatijas Vyriausybei
Psichologas J. Beltė išskyrė dvi susipinančias prezidentės kalbos linijas, atspindinčias D. Grybauskaitės asmenybės charakteristikas.
„Pirmoji linija – tai dažnai kartojama mintis, kad lietuvių tauta yra gera, daug pasiekė ir žinoma todėl, kad šaliai vadovauja ji, prezidentė. Tuo pačiu leidžiama aiškiai suprasti, jog bloga yra Vyriausybė, stabdanti gerus darbus. Labai būdinga prezidentės frazė: „jau praėjo pusė metų, laikas Vyriausybei dirbti“. Taip D. Grybauskaitė parodo savo neprielankumą šiai Vyriausybei ir įvaro pleištą tarp jos ir tautos. Tai primena klasikinį manipuliavimo visuomene būdą: skaldyk ir valdyk“, - kalbėjo J. Beltė.
Psichologo nuomone, prezidentės pabrėžta valdininkijos ir tautos atskirtis - nemažas šaukštas deguto ant daugelyje vietų optimizmo medumi tepto metinio pranešimo – prezidentė parodo savo šališkumą, o tai patinka kritinio mąstymo stokojančiai, demokratijos vertybes atmetančiai miniai.
Atlikęs trumpą D. Grybauskaitės kalbos prichologinę analizę J. Beltė pastebėjo, jog prezidentė savąjį ego tapatina su kolektyviniu tautos, lietuvių etnoso ego – tiksliau, baime dėl tautinės tapatybės likimo globaliame pasaulyje.
Pasenusi tautiškumo samprata
Prezidentė pabrėžė būtinybę saugoti tautinę tapatybę, pavyzdžiui, sakydama, jog nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. Arba prikišdama nuolaidas lenkų tautinėms mažumoms, kai Lenkijoje uždaromos tautinės mokyklos.
„Teisinga yra ginti tautinę tapatybę, tačiau aš pasigedau prezidentės siekio integruoti kitataučius į Lietuvos valstybę. Kai D. Grybauskaitė kalbėjo apie lietuvių tautą, jos pasiekimus, atrodė, jog kalba apie lietuvius kaip etninę, ne pilietinę visumą.
Tai liudija jos istoriniai nukrypimai į tautinio atgimimo laikus, užuominos apie aušrininkų misiją dabartyje. Nematyti visų Lietuvos gyventojų telkimo, išskiriamas tautiškumas. Bet juk Europa tik laimi iš daugiakultūriškumo, tokios šalys yra konkurencingesnės“, - mano J. Beltė.
Kalbėjo kaip komunistų vadai
Psichologas teigė, jog D. Grybauskaitės koketavimą su stiprios rankos išsiilgusia visuomenės dalimi išduoda ir didelis dėmesys išorinėms grėsmėms, kalbos apie apsuptį, būtinybę vienytis prieš išorės priešą.
„Žinoma, grėsmės Lietuvai yra realios. Labai teisingai prezidentė pabrėžė kibernetinių atakų pavojų. Tačiau apie grėsmes ir priešus kalbėta pernelyg daug, kuriamas išorinis baubas, kaip sovietų laikais buvo gąsdinama Amerikos imperializmu, kurio tariamo pavojaus akivaizdoje sutelkiama visuomenė“, - kalbėjo J. Beltė.
Apibendrindamas iš esmės optimistinę D. Grybauskaitės kalbą psichologas sakė, jog kai kuriose vietose ji priminė gąsdinančią Šiaurės Korėjos vadų retoriką su tarpukario „smetoniško“ tautiškumo sampratos detalėmis.
Pažvelgė valstybės akimis
Viešųjų ryšių kompanijos „Hill&Knowlton strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus mano, jog šių metų prezidentės D. Grybauskaitės pranešimas iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų.
„Anksčiau prezidentės kalbų pagrindinis naratyvas buvo – prezidentūra kovoja su valdžios elito blogiu Lietuvoje. Dabar naratyvas kitoks – mes visi, visa tauta daug pasiekėme, šalyje gyventi tapo geriau. Pirmąkart D. Grybauskaitė pabandė pažvelgti į šalies gyvenimą ne prezidentūros, o valstybės akimis“, - sakė M. Katkus.
Mažiau barė, daugiau gyrė
Vertindamas prezidentės kalbą viešųjų ryšių požiūriu, M. Katkus atkreipė dėmesį, jog ji skirta ne tiek vidaus, kiek užsienio vartotojui. Tai susiję su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai (ES).
„Prezidentės metinis pranešimas iš esmės nėra politinis įvykis, nors Lietuvoje jis taip pristatomas. Bet šiais metais – išimtis – tai politinis įvykis, nes Lietuva tampa ES pirmininkaujančia šalimi“, - aiškino viešųjų ryšių specialistas.
M. Katkaus nuomone, šių metų pranešimas yra labiau subalansuotas, mažiau pabrėžiamas prezidentūros vaidmuo, matyti pusiausvyra tarp šviesos ir tamsos – daugiau kalbama apie laimėjimus, nei apie šalyje suvešėjusias blogybes, nebeužsipuolamas politinis elitas, kaip anksčiau.
„Bet kuriuo atveju, prezidentė mažiau barė, daugiau gyrė“, - pašmaikštavo M. Katkus.
„Kai kuriais atvejais D. Grybauskaitės pranešimas priminė prezidento Valdo Adamkaus pranešimus – džiugius, šviesius“, - sakė viešųjų ryšių ekspertas.
Pranešimą kūrė talentingas rašytojas
Gerą įspūdį prezidentės pranešimas padarė kalbininkams, nors prezidentė ir padarė nedidelių kalbos klaidų – pavyzdžiui, sakė „taip vadinamas“, „pradėjome senai“.
„Buvo viena kita klaidelė, pasitaikė kirčiavimo netikslumų, bet jie nemenkino geros kalbos įspūdžio. Apskritai prezidentės kalba buvo sklandi, įtaigi, žodinga, joje pavartota meninių raiškos priemonių. Tikrai įdomu buvo klausyti“, - teigė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Donatas Smalinskas.
Kalbininkas atkreipė dėmesį, jog metinio pranešimo kalba aiškiai skiriasi nuo D. Grybauskaitės viešai sakomų kalbų ir duodamų interviu.
„Jos kalbos dažniausiai būna dalykiškos, atsakymai į klausimus trumpi ir tiksliai suformuluoti, o metinis pranešimas buvo visiškai kitoks“ - sakė D. Smalinskas.
