„Kritika yra dėl pačio principo. Šiuo etapu mes ją priimame, aš ją suprantu, tas pastabas gana ilgai aptarinėjome. (...) Kol neturėsime lietuvių kalbos egzamino rezultatų, tai yra, kaip išlaikė tautine kalba besimokančių mokyklų mokiniai, kaip išlaikė nelietuviškų mokyklų, kol neturėsime tų rezultatų palyginimo tarpusavyje ir neturėsime teismo sprendimo, tol jokių sprendimų, iniciatyvų, nutarimų ar dar ko nors nebus“, - antradienį Seime žurnalistams sakė D.Pavalkis.
Antradienį parlamente skaitydama metinį pranešimą valstybės vadovė teigė, kad lietuvių kalba tampa valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite.
„Kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, - sakė prezidentė
Tuo metu ministras pabrėžė, kad lietuvių kalbos egzamino palengvinimas buvo skirtas ne tik nelietuviškų mokyklų, bet ir lietuviškų mokyklų abiturientams.
„Laukiame lietuvių kalbos egzamino, kuris pirmą kartą Lietuvoje vyko kaip valstybinis vienodas, pagal tas pačias taisykles suformuluotas egzaminas visiems moksleiviams, tik skyrėsi vertinimo parametrai“, - tvirtino ministras.
Paklaustas, ar lietuvių kalba gali būti politinių derybų objektas, D.Pavalkis pareiškė, kad „viskas visame pasaulyje yra derybų objektas“: „Kaip prezidentė sakė, kad ir Konstitucija yra tam tikras visuomenės susitarimas, tas yra natūralu.“
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą - jie gali parašyti mažiau žodžių ir padaryti daugiau klaidų.
Šį ministro įsakymą parlamento opozicijos atstovai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis savo verdiktą skelbs birželio 18 dieną.
Taip pat valdančioji dauguma sprendžia klausimą dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis siūlo Seimui pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis. Toks žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.
