Seimas priėmė įstatymo pataisas, jam leidžiančias pradėti pareigūnų, kurių vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitai nepritaria, atleidimo procedūrą. Jeigu nepritariama tokio pareigūno, kurį skiria prezidentas, o Seimas skyrimui tik pritaria, ataskaitai, parlamentas gali siūlyti šalies vadovui jį atleisti.
Toks Seimo siūlymas – rimtas politinis smūgis tiek tam pareigūnui, tiek pačiam prezidentui, kuriam grėstų tiesioginis konfliktas su svarbiausia šalies institucija.
Kaip tai atrodo praktikoje, parlamentarai pademonstravo dar šio sprendimo išvakarėse, kai nepritarė vieno uoliausių D. Grybauskaitės statytinių, generalinio prokuroro D. Valio veiklos ataskaitai.
Suprantama, prezidentei Seimo statuto pataisos ir smūgis D. Valiui labai nepatiko. Ji pareiškė, kad bandoma politizuoti valstybės institucijas.
Valdantieji tokiu būdu ne tik išplėtė galimybes pašalinti jiems netinkančius pareigūnus, bet ir bando subalansuoti teisėsaugos sistemą, taip pat įsitverti tų politinės įtakos – pirmiausia teisėsaugos – vadžių, kurias iki šiol kietai suėmusi laikė D.Grybauskaitė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp 85 politikų, balsavusių už pataisas, buvo ne tik valdantieji, bet netgi opoziciniai liberalai.
Priešinosi tik dauguma konservatorių. Jie, aišku, nori išlaikyti pagrindinių D. Grybauskaitės rėmėjų bei sąjungininkų statusą ir deda į ją viltis, susijusias su galimybe kada nors grįžti į valdžią.
Tad, atrodo, dauguma Seimo narių situaciją vertina ne tik kaip politines grumtynes, bet ir kaip demokratijos raidos problemą.
Ar tikrai šalies demokratijai sveika, kad šiuo metu prezidentas turi tokią įtaką savo paskirtiems institucijų, ypač teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų, vadovams?
Telieka stebėti, ar šios pataisos išeis į naudą demokratijai, ar tik dar paaštrins karą tarp prezidentės ir Seimo daugumos.
To karo frontas, pasirodo, gali būti net tarptautinis.
Ministrų kabineto atstovai užkulisiuose jau dabar atvirai piktinasi, kad iš pastaruoju metu D. Grybauskaitės aplankytų užsienio valstybių lyderių pirmiausia sulaukia klausimų apie Lietuvos Vyriausybėje esą kerojančią korupciją.
Prezidentei bet kokiu atveju labiausiai turėjo nepatikti ta Seimo vienybė, pademonstruota balsuojant dėl statuto pataisų.
Juk kuo daugiau rietenų tarp parlamento partijų arba politinių grupių, tuo daugiau Prezidentūrai galimybių tuo manipuliuoti ir didinti savo politinę įtaką.
Netgi socialdemokratai, anksčiau lyg ir vengę tokios priešpriešos su prezidente, dabar parėmė šias pataisas.
Tai gali reikšti, kad partija pagaliau nusprendė pakelti pirštinę, kurią D. Grybauskaitė jiems neseniai metė savo metiniame pranešime.
Kita vertus, toks socialdemokratų žingsnis galėjo būti ir vienas atlygių, kurių šią savaitę iš jų primygtinai reikalavo „darbiečiai”.
Jie siekė maksimaliai pasinaudoti opozicinių liberalų interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui V.Andriukaičiui ir socialdemokratus spaudė iki paskutinės akimirkos.
Iš pradžių koalicijos lyderių pasitarime pažadėję nedalyvauti slaptame balsavime dėl ministro likimo, interpeliacijos dieną „darbiečiai” ėmė vinguriuoti ir gąsdinti, kad parems interpeliaciją.
Darbo partijos vedliai užkulisiuose vardijo įvairius reikalavimus socialdemokratams – nuo paramos jų užmojams kurti specialią komisiją partijos finansų bylą nagrinėjantiems teismams tirti, mokesčių pasiūlymams iki reikalavimų pakeisti bendrą „niekinamą požiūrį” į koalicijos partnerius.
Regis, dėl kai kurių reikalavimų socialdemokratai nusileido, kita vertus, ir patys „darbiečiai” greičiausiai rimtai neplanavo versti V.Andriukaičio iš posto.
Juk jeigu V. Uspaskichas su savo aplinka būtų mėginę versti savo bendražygius balsuoti prieš ministrą, tai būtų grėsę partijos skilimu.
Interpeliaciją palaikę tiktai 38 balsai parodo, kad balsavime kartu su opozicija dalyvavusių „darbiečių” dauguma palaikė ministrą. Ko gero, nenorėjo dar didesnės sumaišties partijoje.
Padėtis gali tapti dar nestabilesnė, jei teismas ne tik skirs realią laisvės atėmimo bausmę V. Uspaskichui, bet ir suims jį nelaukdamas apeliacijų baigties.
Socialdemokratai, suprasdami, kad „darbiečiai” jau nebėra vien V. Uspaskicho valdomas kumštis, kai kuriems jų reikalavimams pritarė formaliai, o apsisukę ėmė juos skandinti toje pačioje Seimo salėje.
Todėl Seimo diskusijos dėl mokesčių pertvarkos, pagaliau finišavusios šią savaitę, priminė mišką, kuriame klaidžiojo patys valdantieji.
Sumaištį gerai iliustruoja diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų šviežiai atšaldytai mėsai.
Joms prieštaravo socialdemokratai ir premjeras A.Butkevičius, tačiau tai darė labai keistai: sakė, kad iš pradžių pritars, o rudenį atšauks.
Galiausiai pats V. Uspaskichas atsiėmė šį siūlymą, taip esą norėdamas paneigti įtarimus, kad šitaip siekia naudos savo mėsos verslui.
Apskritai iš mokesčių pertvarkos, kurią valdžia pristatė kaip didelį debesį, išbyrėjo tiktai negausūs lašai. Nenuostabu, kad už daugumą pataisų balsavo ir opozicija.
Gal ir gerai, kad politinės rietenos ir sumaištis bent tiesiogiai neveikia ekonominės šalies padėties.
