32-ejų I. Šutova vieną iš savo dvynių dukterų, gimusią 2012 metų sausį, sunkiai sužalojo šių metų birželio 13-ąją.
Į ligoninę prieš vidurnaktį atvežtą mergaitę apžiūrėję medikai buvo šokiruoti – tvirtino pirmą kartą matantys kone mirtinai sužalotą tokio amžiaus vaiką.
Ant mažametės kūnelio beveik nebuvo matyti sveikos vietos – jį visą nusėjo mėlynės.
Mergaitė vis dar ligoninėje
Graudžiai iš skausmo verkiančiai mažylei buvo nustatyti galvos skliauto ir blauzdikaulio lūžiai, kirstinių žaizdų kaktoje, viršutinės lūpos sužalojimų, išmušti aštuoni dantys, krauju pasruvusi abiejų akių tinklainė.
Kadangi mergaitės rankoje aptikta ir senesnių lūžių, įtariama, kad ji buvo mušama nuolat.
Šiuo metu mergaitė tebegydoma Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Santariškių filiale.
Kiek ji čia dar bus – nežinia. Nuo pirmadienio jai paskirtas reabilitacinis gydymas, kuris paprastai trunka iki 2 mėnesių.
Nėštumas išgelbėjo nuo grotų
Niekur nedirbančiai, iš pašalpų gyvenančiai jos motinai I. Šutovai po šio kraupaus įvykio buvo nustatytas 1,17 promilės girtumas.
Po pirminės apklausos policijoje ji buvo paleista namo, o kitą dieną sulaikyta – areštinėje praleido septynias paras.
Birželio 20-ąją Širvintų teismas, atsižvelgdamas į tai, kad moteris laukiasi, o suėmimas gali turėti neigiamos įtakos jos ir kūdikių sveikatai, išleido I. Šutovą į laisvę.
Jai paskirta kardomoji priemonė – moteris įpareigota gyventi atskirai nuo savo šeimos narių, nesiartinti ir nebendrauti su jais.
Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinama I. Šutova taip gyvens, kol sulauks teismo. Jis įvyks tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui.
Širvintų teisėsaugos pareigūnai tašką šioje byloje žada padėti tiktai tuomet, kai bus baigtas I. Šutovos sužalotos dukrelės gydymas ir bus gautos medikų išvados.
Svarstoma šiai moteriai skirti ir psichiatrijos ekspertizę.
Joniškio psichikos sveikatos centras 2009 metais I. Šutovai buvo nustatęs nepatikslintą intelekto sutrikimą.
Smurtą išprovokavo pokalbis
„Kai pagulėjau ant areštinės gultų, supratau, kas yra mušimas. Daugiau taip nebedarysiu.
Šonai man areštinėje nuskaudo jau pirmąją naktį, todėl nebenoriu ten daugiau pakliūti”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Laplierių kaimo pamiškėje prie palapinės surasta I. Šutova.
Ji bandė teisintis, kad dukrą sumušė po nervingo pokalbio telefonu su savo motina: „Kai stipriai susinervinu, tampu neprognozuojama – tada geriau prie manęs nelįsti.
Ta būsena trunka 20–30 minučių – per tą laiką galiu bet ką padaryti. O visada susinervinu, kai paskambina mano motina ar broliai.
Mergaitė, kaip visada, tuomet pasipainiodavo man po ranka, ir aš ant jos išsiliedavau.
Kadangi mano ranka sunki, užtekdavo vos kelis kartus užtvoti tam vaikui per kojas, rankas ar veidą”, – kalbėjo I. Šutova.
Ji neigė, kad dukrai išmušė dantis ir sulaužė ranką. Dantys esą išlūžo, kai mergaitė krito ant taburetės, o ranką jai sužalojo močiutė – Joniškio rajone gyvenanti I. Šutovos motina 52 metų Liubovė Šutova.
Ji anūkės esą niekada nemėgo, tiesiog nekentė.
„Gal todėl, kad ta mergaitė kitokia?
Skirtingai nei sesuo dvynė, kuri pasaulį išvydo sverdama 3 kilogramus, ji gimė mažesnė – vos 1,2 kilogramo.
Gal mergaitė neįgali? Nežinau”, – svarstė pašnekovė.
Palapinėje jau yra gyvenusi
I. Šutova patikino, kad palapinėje teko įsikurti jau nebe pirmą kartą.
Prieglobstį gamtoje po atviru dangumi ji buvo radusi ir laukdamasi pirmosios savo dukros, kuriai liepos 6 dieną sueina trylika metų.
Sužinojusi apie nėštumą tąsyk I. Šutovą iš namų išvarė jos motina. Tai įvyko 2000-ųjų balandį.
„Kadangi dar buvo sniego, iš pradžių aš glaudžiausi kaimynų tvartuose, miegojau ant šieno, o vėliau, atšilus orams – palapinėje.
Laimė, vaiką pagimdžiau ligoninėje, o ne palapinėje. Gimdyti mane žmonės išvežė tiesiai iš lauko, kur ravėjau burokus. Su gimusia dukra sugrįžau į namus pas motiną.
Tačiau netrukus kūdikį turėjau palikti, nes vėl buvau išvaryta”, – prisimena I. Šutova.
Pirmagimės ji susilaukė vos po mėnesį trukusios pažinties su metais jaunesniu Dariumi D.
Abu jaunuoliai buvo tuometės Joniškio rajono Žagarės pagalbinės internatinės mokyklos auklėtiniai.
Susipažino per pažinčių laidą
Motinos iš namų antrą kartą išvaryta I. Šutova keliavo po Lietuvą – dirbo ir gyveno pas ūkininkus Raseinių, Kelmės, Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose.
Su šešiolika metų už save vyresniu našliu Daliumi Vegele Iriną supažindino draugė, mėgusi naktimis žiūrėti per vieną šalies televiziją transliuotą pažinčių laidą.
Vienas ten pasiskelbusių vyrų buvo D. Vegelė.
Žmoną ir dukrą palaidojęs vyras pakvietė I. Šutovą gyventi į Jonavą.
Čia Daliaus motinai priklausančiame vieno kambario bute pora gyveno daugiau nei dvejus metus – 2011 metų kovą susilaukė dukters, o po metų ir dvynių.
Kai gimtajame Laplierių kaime gyvenusi D. Vegelės 81 metų motina Janina pasiligojo ir atvyko gyventi į Jonavą, jos sūnus su savo šeima išvyko į Joniškio rajoną.
Šio rajono savivaldybės I. Šutovai skirtame socialiniame būste šeima pagyveno neilgai – iki praėjusių metų lapkričio.
„Išvažiavome neapsikentę mano motinos. Ji daugiabutyje gyveno aukštu aukščiau ir nuolat drumstė mums ramybę.
Kantrybė trūko, kai ji smogė man į galvą taburete – dėl to iki šiol visiškai negirdžiu kairiąja ausimi.
Ji mane mušė visą gyvenimą, o ypač nuo 14 metų daug kartų esu gavusi pagaliu per nugarą, kojas. Su ja nesutariame kaip šuo su kate”, – tvirtino I. Šutova.
Paklausta, kodėl paliko motinai auginti savo vyriausią dukrą ir ar lanko ją, I. Šutova tik gūžteli pečiais: „Iš mergaitės tėvo prisiteisiau alimentus, dalį jų pervedu motinai.
Dukra nenori būti su manimi. Buvau ją atsivežusi čia, į kaimą, tačiau jai nepatiko – nėra jos amžiaus vaikų.”
Nuolat rūpinasi draugas
Dienas palapinėje leidžianti I. Šutova patikino, jog galėtų važiuoti ir teismo laukti į Joniškio rajone esantį jai priklausantį 2 kambarių socialinį būstą.
Tačiau, moters apskaičiavimais, tai daryti neapsimoka – nuo Širvintų iki Joniškio apie 200 kilometrų atstumas, būtų per brangu važinėti į apklausas policijoje ar teismo posėdžius.
„Man ir palapinėje gerai. Ant laužo išsiverdu greitai paruošiamų makaronų, užsiplikau kavos.
Vos už 50 metrų teka upė, tad kasdien joje nusimaudau.
Manimi labai rūpinasi vyras – nuperka ir atveža maisto, drabužių”, – šypsojosi I. Šutova.
Ji teigė, kad jau pasiilgo savo mažųjų dukrelių.
Vieną jų iš toli mačiusi ir net ašarą nubraukusi.
Daugiau nebenori gimdyti
Apglėbusi kiekvieną dieną vis didėjantį savo pilvą I. Šutova patikino, kad tai bus paskutiniai jos vaikai.
Daugiau negimdysianti – bandys nuo nėštumo apsisaugoti kontraceptinėmis priemonėmis.
„Ne iškart supratau, kad laukiuosi.
Maniau, jog bus vienas, tačiau po neseniai atliktos medikų apžiūros paaiškėjo, kad bus du. Auginsiu. O ką daryti? Juk neišmesi.
Niekada daugiau nebemušiu vaikų. Jau pasimokiau.
Jei jau stipriai susinervinsiu, geriau nueisiu pakapoti malkų”, – tikino ji.
Reikalinga psichiatrų pagalba
„Nenormalu, kad nėščia ir netrukus gimdysianti moteris gyvena palapinėje.
Tačiau jokios prievartos šiuo atveju taikyti neįmanoma.
Manau, kad jau šią ar kitą savaitę ji turėtų atsidurti Širvintų rajono socialinių paslaugų centro Krizių padalinyje, kur galės saugiai laukti gimdymo.
Labai norime jai padėti. Šiai moteriai skubiai reikalinga specialistų – psichiatrų pagalba”, – ketvirtadienį kalbėjo Širvintų rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Ramunė Vidmantienė.
Pasak jos, klausimą dėl I. Šutovos vaikų globos Širvintų VTAS spręs tik sulaukęs teismo sprendimo.
Neseniai viena šeima iš Dzūkijos krašto kreipėsi į skyrių, kad norėtų globoti sužalotą mergaitę.
„Kol kas nesvarstome vaikų atėmimo iš šeimos klausimo. Tai nėra asociali šeima. Jie darbštūs žmonės, gyvendami kaime turi gyvulių, daržą, technikos, jų sodyba sutvarkyta.
Po šio įvykio be motinos likusiais mažamečiais vaikais puikiai rūpinasi jų tėvas, o jam padeda močiutė, giminės.
Galbūt paskirtume tik laikinąją vaikų globą, nes tai būtų rimta pagalba tėvui”, – teigė R. Vidmantienė.
Šios moters vadovaujamas skyrius I. Šutovos ir D. Vegelės šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukė tik po minėto visą Lietuvą sukrėtusio įvykio, kai gavo raštą iš Joniškio rajono vaiko teisių gynėjų.
Joniškio rajone ši šeima į minėtą apskaitą buvo įrašyta iki šių metų birželio 10-osios dėl socialinių įgūdžių stokos.
„Informaciją apie galimai mūsų rajone apsigyvenusią šeimą ir prašymą tai patikrinti iš kolegų Joniškyje buvome gavę kiek anksčiau – gegužės 17 dieną”, – sakė R. Vidmantienė.
Vaikas įtarimų nesukėlė
Širvintų VTAS specialistė kartu su Gelvonų seniūnijos socialine darbuotoja I. Šutovos ir D. Vegelės namuose apsilankė birželio 5-ąją.
„Jokių didelių problemų tąsyk nebuvo įžiūrėta, nepastebėta ir jokių mėlynių ar sumušimo žymių ant mergaitės kūnelio.
Kai po visko, kas įvyko, medikai prakalbo apie senus vaikui padarytus sužalojimus, dabar sutinku, kad pagalba tam vaikui laiku nebuvo suteikta.
Tačiau kaip mes tai galėjome pamatyti?
Rentgeno aparatų važiuodami į šeimas juk nesivežame.
Pirmą kartą aplankytas lovelėje stovintis vaikas niekam jokių įtarimų nesukėlė, niekas iki nuogumo jo nenurenginėjo”, – kalbėjo su neįprasta šeima susidūrusi R. Vidmantienė.
