Pažadas, kad nesiims karinių veiksmų
Paprastai vėliavos yra siuvamos iš kelių spalvotų audinių. Lietuvos vėliava yra sujungta iš trijų horizontalių juostų - geltonos, žalios ir raudonos. Lietuvos taikos vėliava yra tos pačios horizontaliai susiūtos juostos, tiktai vien iš baltos spalvos audinio.
Amerikos taikos vėliava yra ta pati Amerikos vėliava (joje matomos horizontalios juostos, žvaigždės), tik visa simbolika yra balta. Tas pats principas taikomas visoms vėliavoms.
„Kadangi naudojamas vien baltas audinys ir balti siūlai, vėliavos simbolika matoma tik iš arti arba laikant vėliavą prieš saulę. Iš tolo visi balti simboliai pradingsta, ir visos vėliavos suvienodėja, atrodo kaip viena. Tai pagrindinė taikos vėliavos idėja – spalva mus skiria vieną nuo kito, bet jeigu mes atsisakome spalvos (ne simbolių, nes simboliai lieka ant vėliavų, tik jie balti) – tampame viena žmonių tauta, kuri išlaiko savo tapatybę, bet ir susivienija turėdama vieną vėliavą“, – aiškina T. Maksimovas, baigęs skulptūros magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje, o Londone dirbantis reklamos kūrybininku – meno vadovu.
Komanda, kurioje, be lietuvio, dar du žmonės – Aaronas Feinas iš JAV ir Darrenas Leongas Abrielis iš Singapūro – jau turi sukūrę visų 193 JT valstybių nespalvotus – baltus vėliavų prototipus. Iš prototipų yra siuvamos vėliavos, skirtos masiniam naudojimui.
„Bet mes neapsiribojame tik nacionalinėmis vėliavomis, – sako idėjos bendraautorius. – Galimi ir firminiai logotipai ar sporto klubų vėliavos, pagamintos vien iš baltos medžiagos. Kitaip tariant, bet kokia spalvota vėliava ar ženklas, paverstas į nespalvotą – baltą vėliavą ar ženklą, ir yra taikos vėliava.“
Taikos vėliavos iškėlimas Tarptautinę taikos dieną – rugsėjo 21-ąją – reiškia pažadą, kad tą dieną nebus imtasi jokių karinių veiksmų.
Kreipėsi į ambasadas
„Kai kurios valstybės – Norvegija, Švedija – turi savo oficialias karo vėliavas. Bet nė viena valstybė neturi oficialios taikos vėliavos. Jei yra karo vėliavos, reikia ir taikos vėliavos“, – sako T. Maksimovas. Vaikinai oficialiai kreipėsi į Jungtines Tautas su klausimu, ar egzistuoja taikos vėliava, ir sužinojo, kad ne.
„Atsakymas buvo labai paprastas: yra vaivorykštinė vėliava, vėliava su balandžiais, bet tai nėra oficialiai pripažintos taikos vėliavos. Jos naudojamos žmonių eitynėse, bet nė viena institucija jų viešai neiškelia. Be to, vaivorykštinė vėliava praranda savo kaip išskirtinai taikos vėliavos reikšmę“, – pasakoja lietuvis.
Po tokių žinių, pasak jo, beliko tik pradėti įgyvendinti savo idėją.
Taikos vėliavos idėjos autorių tikslas – kad tokia vėliavos idėja būtų oficialiai patvirtinta. Todėl, nors taikos vėliavą gali iškelti bet kas, pirmiausia kreipiamasi į ambasadas. „Kuo daugiau ambasadų jas iškelia, tuo didesnė galimybė, kad ši vėliavos idėja taps oficialiai patvirtinta. Be to, ambasados vėliavas kelia kasdien ir joms yra paprasčiausia vėliavas pakeisti į nespalvotas. Juolab, kad vėliavas mes patys pateikiam. Tai nieko nekainuoja, reikia tik noro“, – aiškina T. Maksimovas.
Nors pasiūlymai buvo išsiuntinėti visoms Londone esančioms ambasadoms, susidomėjo ne visos. Išsikelti taikos vėliavas sutiko trys valstybės – Kolumbijos, Pusiaujo Gvinėjos ir Ugandos Respublikos. Kadangi ambasada negali savarankiškai priimti tokių sprendimų, ji kreipiasi leidimo į savo valstybės institucijas. Jeigu leidimas duodamas, tai reiškia, kad vėliavą gali iškelti visos tos valstybės ambasados.
Šiuo metu iniciatoriai dar laukia apie dešimties atsakymų iš ambasadų, kurios patvirtino, kad projektas yra pristatytas jų valstybėse ir kad laukiama atsakymo. Viena iš didžiausių valstybių, susidomėjusių taikos vėliavos idėja ir rimtai ją svarstančių – Suomija.
Kai kurios ambasados, pavyzdžiui, Vokietijos, tiesiog laukia, ar susirinks daug palaikančių valstybių. Tik tuomet jos svarstys, prisijungti, ar ne.
Iš Lietuvos – tyla
Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Tuo įsitikino ir T. Maksimovas, iš Lietuvos ambasados ilgai nesulaukęs jokios reakcijos.
„Visoms ambasadoms skiriame vienodai dėmesio, Lietuvos ambasada nebuvo išskirta iš kitų, – sako lietuvis. – Kreipėmės telefonu, siuntėme laiškus – jokio atsakymo. Pirmas skambutis į Lietuvos ambasadą liko vienas iš įsimintiniausių, nes atsiliepusi mergina silpnai šnekėjo angliškai ir pats pokalbis išėjo gana juokingas. Bendraujant su kitomis valstybėmis kartais būna liūdna, kad Lietuva nerodo jokio dėmesio. Aš ne nacionalistas, bet norėtųsi, kad Lietuva patektų bent jau tarp pirmųjų valstybių, sutikusių iškelti taikos vėliavą, juolab kai idėjos autorius – lietuvis.“
Nors oficialiai komandą sudaro trys žmonės, prie projekto įgyvendinimo prisideda nemažai Londone gyvenančių lietuvių – Tadas Vidmantas, Linas Justice, Neringa Rekašiūtė, Paulius Gvildys ir kiti.
Lietuvoje dėmesio nesulaukęs projektas jau spėjo pakliūti į britų reklamos profesionalų akiratį.
Taikos vėliavos projektas buvo nominuotas „D&AD White Pencil“ apdovanojimui – tai vienas iš solidžiausių reklamos apdovanojimų Jungtinėje Karalystėje. Apdovanojimą teikė garsus britų filmų prodiuseris ir pedagogas Davidas Puttnamas.
„Apdovanojimams buvo pateikta apie 200 projektų, skirtų Taikos dienai. Mūsų projektas nurungė tokias reklamos agentūras, kaip „Droga5“, „Ogilvy&Mather“, BBH, „Saatchi&Saatchi“, DDB“, – džiaugiasi lietuvis. Kompanija D&AD yra pirmoji nevalstybinė organizacija, sutikusi iškelti taikos vėliavą.
Be darbo su ambasadomis, kiekvienais metais rugsėjo 21 dieną iniciatoriai rengia Taikos žygius („The Peace Walk“). maršrutas dažniausiai yra parenkamas taip, kad būtų praeinama pro kuo daugiau ambasadų. 2012 metais Taikos žygis vyko pro Londono ambasadas. 2013 metais planuojama žygiuoti Niujorke ir žygį pabaigti prie pagrindinio JT pastato.
Ambasada nerems Portalui lrytas.lt pradėjus domėtis, ar Lietuvos ambasada gavo pasiūlymą dėl taikos vėliavos ir ką mano apie tokį projektą, pareigūnai informavo, kad T. Maksimovui ką tik elektroniniu paštu buvo išsiųstas atsakymas.
Ambasada nusprendė neprisijungti prie taikos vėliavos projekto motyvuodama lietuviškos trispalvės spalvų simbolikos svarba kiekvienam tautiečiui.
„Mes manome, kad trijų Lietuvos nacionalinės vėliavos spalvų išbalinimas gali rimtai užgauti gilų Lietuvos žmonių patriotizmą, ypač lietuvių diasporoje Jungtinėje Karalystėje. Todėl ambasada nepalaikys šio projekto ir jame nedalyvaus.
Jūs tikriausiai žinote, kad Ambasada nuo XX a. pradžios savo darbą Londone nepertraukiamai tęsė per visus okupacijos metus. Nacionalinė vėliava buvo ir tebėra stipus valstybingumo ir laisvės simbolis visiems lietuviams ir simbolis to, ką šalis pasiekė pasaulyje. Iš tiesų Lietuvos vėliava priespaudos laikais buvo tikra taikos nešėja ir primena jaunajai kartai apie protėvių auką kovoje už laisvę.
Tikiuosi, suprasite tokio sprendimo priežastį“, - rašoma ambasadorės Astos Skaisgirytės Liauškienės laiške.
