Statybas reglamentuojantys teisės aktai numato, kad priešgaisriniai hidrantai turi būti statomi ne didesniu kaip 150–200 metrų atstumu vienas nuo kito, todėl jie kyla ten, kur vyksta naujos statybos.
Pastaraisiais mėnesiais hidrantų padaugėjo Romainiuose, Ringauduose, Kaniūkuose. Bendrovės „Kauno vandenys” avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas pranešė, kad šiemet bus pastatyta apie 200 naujų hidrantų, rašo „Lietuvos rytas”.
Gyventojai įsirengia retai
Didžioji dalis reikiamų lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų, o jų reikia nemažai – vienas hidrantas vidutiniškai kainuoja apie 2800 litų, dar apie 800 litų – jo įrengimas.
Kaune daugiausia pastatyta Austrijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje pagamintų prietaisų.
Privačiuose kvartaluose gyventojai privalo hidrantus įrengti savo lėšomis, tačiau tokie atvejai yra itin reti.
Įrenginius kartais apgadina
Hidrantų gausa pastaruoju metu kauniečius šiek tiek stebina tik todėl, kad daugelį metų dažniausiai būdavo įrengiami požeminiai hidrantai, kurių tiesiog nematyti. Jie yra sunkiau pasiekiami, brangiau kainuoja priežiūra.
Kita vertus, virš žemės paviršiaus iškilusius hidrantus kartais apgadina sunkiasvoriai automobiliai. Taip dažniausiai nutinka vietovėse, kur dar vyksta statybos ir nuolat zuja sunkvežimiai.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas patvirtino, kad antžeminiai hidrantai gerokai palengvina ugniagesių darbą.
Būtent tokių vandens paėmimo prietaisų įrengimas ir numatytas taisyklėse, o išimtys daromos tik tose vietovėse, kur to neįmanoma padaryti.
„Gatvėje pastatyti hidranto neįmanoma, todėl tenka jį kišti į šulinį”, – aiškino V.Jokšas.
Hidrantų patikra – vasarą
Antžeminių hidrantų privalumai išryškėja žiemą, kai ugniagesiams kyla sunkumų rasti specialias lenteles su visa būtina informacija apie arčiausiai esančius hidrantus.
„Praeiviams lentelėse surašyta informacija nieko nesako, tačiau ugniagesiams ji yra labai reikšminga ieškant artimiausio vandens šaltinio”, – kalbėjo V. Jokšas.
Lentelių stovai būna užversti sniegu, užstatyti automobiliais, o kartais juos savavališkai pašalina gyventojai.
„Vienas kaunietis nupjovė stovą ir paaiškino taip pasielgęs, nes jis gadino kiemo vaizdą”, – neįprastais žmonių poelgiais stebėjosi V. Jokšas.
Antžeminiai hidrantai matyti iš tolo, tad paieškos sutrumpėja.
Pasak V.Jokšo, daugelyje Kauno rajonų hidrantų yra pakankamai, o priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai kasmet antroje vasaros pusėje atlieka jų patikrą. Taisyti įrenginius pavesta „Kauno vandenų” specialistams.
Maždaug 30 proc. senųjų hidrantų neatitinka visų reikalavimų. Trečdalis visų neatitikimų būna susiję su informacinėmis lentelėmis, o bendra prietaisų būklė mieste nėra prasta.
„Keisti seniau įrengtų hidrantų naujais nėra būtinybės ir artimiausiu metu to daryti neketiname”, – kalbėjo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas V.Jokšas.
Hidrantus naudoja beveik šimtmetį
Pirmieji priešgaisriniai hidrantai Kaune pradėti statyti prieškario metais.
Dažniausiai tai būdavo Vokietijos bendrovės „Ber-Reuter” gaminiai arba pagaminti Kauno siaurųjų geležinkelių liejykloje.
Vėliau plačiai pradėta naudoti požeminius hidrantus, kurie statomi tik šuliniuose.
Šiuo metu miesto tinkluose pastatyta apie 2580 įvairaus tipo hidrantų, jų būklė nuolat stebima.
