Kai prieš ketverius metus garsusis Seano Penno filmas „Milkas” triumfavo „Oskarų” teikimo ceremonijoje, mūsų šalyje mažai kas žinojo, kad šios juostos herojus H. Milkas gimė Lietuvos žydų emigrantų šeimoje.
Šįkart JAV ambasados kvietimu į gėjų eitynes atvykęs S. Milkas ketina dalyvauti Lietuvos seksualinių mažumų judėjime už savo teises.
– Lietuvos policijos vadovas neatmeta riaušių galimybės per šiandienes eitynes. Internete – raginimai smurtauti.
Kaip jūsų dėdė H .Milkas vertintų tokią situaciją savo tėvų gimtinėje? – „Lietuvos rytas” paklausė S. Milko.
– Jo tai nenustebintų. Situacija nėra kuo nors išskirtinė. Gėjų judėjimo istorijoje taip jau buvo.
– Gal ketinate savo senelių gimtinėje įsitraukti į kovą už homoseksualų teises?
– Aš – pirmas iš visos Milkų šeimos, kuris grįžo į Lietuvą.
Visa mūsų šeima dabar labai tuo džiaugiasi.
Būtent tai aptariau su JAV ambasada, nes čia yra mano namai.
– Ką pirmiausia patartumėte Lietuvos gėjų judėjimui?
– Visas mano dėdės gyvenimas rodo: gėjai, lesbietės, biseksualai, transseksualai turi nusiimti savo kaukes ir būti matomi. Tai sunku.
Bet kai žmonės asmeniškai pažins gėjus, lesbietes ar transseksualus, išnyks visi mitai. Jie įsitikins, kad tokio asmens sunku nekęsti.
– Prieš 18 metų pirmosios gėjų ir lesbiečių poros „Lietuvos rytui” atvirai papasakojo apie savo gyvenimą. Po to jų atsižadėjo tėvai, jie neteko darbo, būsto savininkai išmetė juos į gatvę iš nuomojamų būstų. Daugiau drąsuolių neatsirado.
Gal turėtų būti priimti įstatymai, draudžiantys susidoroti su viešai apie save paskelbusiais homoseksualais?
– Neabejoju, kad tokios istorijos dar pasikartos. Bet, tikiuosi, jų nebus daug. Europos Sąjungoje yra veiksmingų įstatymų prieš diskriminaciją.
Žinoma, negalima uždrausti šeimai atsisakyti savo vaiko.
Bet vienas garsus JAV politikas, ilgai kovojęs prieš gėjus, pradėjo juos remti, kai jo sūnus prisipažino irgi toks esąs. „Negaliu kovoti su savo sūnumi”, – pareiškė jis.
– Ar JAV gėjų judėjimas būtų tiek daug pasiekęs, jei jūsų dėdė būtų likęs gyvas? Ar kovojant visada reikia aukos?
– Holivudo filme apie mano dėdę parodyta, kaip jis rašė testamentą. Tai – ne kino kūrėjų fantazija.
Dėdė jautė, kad jį nužudys. Jis numatė savo mirtį ir jautė, kad galbūt tai reikalinga.
Prieš mirtį jis parašė: „Tegu kulka, kuri prakirs mano smegenis, prakerta kiekvienas užvertas duris.”
Manau, aukos reikalingos. Bet H. Milkas tikėjosi, kad bus pirmoji ir paskutinė auka.
– Kokios, jūsų manymu, stadijos šiuo metu yra Lietuvos homoseksualų judėjimas už savo teises?
– Kultūrinių ir socialinių vertybių negalima perkelti iš vienos šalies į kitą.
Kai 1977 metais mano dėdė balotiravosi į San Fransisko miesto stebėtojų tarybą, JAV buvo draudžiama būti gėjumi. Tokie žmonės buvo areštuojami.
Dabar Lietuvoje visuomenės priešiškumas gėjams panašus kaip tuo metu, kai H.Milkas dirbo miesto taryboje.
Bet Lietuvos gėjai, lesbietės, biseksualai ir transseksualai turi į ką atsiremti.
Tai – Europos Sąjungos įstatymai ir galingiausi pasaulio žmonės, tokie kaip prezidentas Barackas Obama.
Juk šiandien per eitynes Gedimino prospektu kartu su gėjais žygiuos ir užsienio valstybių diplomatai.
Mano dėdė tokios paramos neturėjo.
– Kaip įsivaizduojate gėjų judėjimo ateitį Lietuvoje?
– Matau dvi pagrindines kryptis. Pirmiausia – bendradarbiavimas. Gėjai turėtų pradėti bendradarbiauti su judėjimu už moterų teises, su tautinių, religinių mažumų atstovais.
Tačiau svarbiausia – ryšiai su verslu. Pasaulio verslininkai jau suvokė, kad tai naudinga.
Juk jie nori pritraukti pačius gabiausius žmones.
Be to, jei jie nerems gėjų, lesbiečių ar transseksualų, tie žmonės išvažiuos ir iš jų nepirks. Ir jų draugai, jų šeimos nariai nepirks.
– Ar kovojant už savo teises būtina rengti paradus?
– Paradai – standartinė kovos už pilietines teises dalis. Jie labiausiai matomi.
Bet tai – tik vienas labai svarbių kovos elementų. Vien paradai nieko nelemia.
– Lietuvius kartais glumina reportažai apie gėjų paradus JAV. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl paradų dalyviai ryškiai išsidažę ir rėksmingai apsirengę?
– Esu dalyvavęs daugelyje paradų, bet niekur nemačiau vienodų. Paradas – tai seksualinių mažumų bendruomenės šventė: mes džiaugiamės laisve.
Bet šiandien Vilniuje vyks tik eitynės. Iki karnavalų – dar ilgas kelias.
Eitynėse žmonės pamato abi puses.
Gėjai, sakantys, kad jie yra tokie patys kaip ir visi kiti žmonės, ir tamsios asmenybės, trykštančios neapykanta, gali būti stiprus simbolis. Jei žiniasklaida tai pavaizduos objektyviai, žmonės paklaus: „Kodėl tiek neapykantos?”
– Kai kurie Lietuvos politikai teigia, kad visuomenė turi būti pasirengusi tokioms eitynėms. Ką jiems atsakytumėte?
– Jeigu moterų judėjimas būtų laukęs, kol visuomenė bus pasiruošusi, mes vis dar tebelauktume, kada jos turės lygias teises.
Teisingumas niekada neatsiranda per anksti. Kiekviena žeminama ar diskriminuojama grupė turi nuolat priminti save.
– Ar JAV politikai, pasisakę prieš homoseksualų teises, padarė karjerą?
– Šiandien jie jau krito. Ilgainiui žmonės pavargsta nuo žeminimo ir bauginimo.
Prezidentas B. Obama dar prieš rinkimus parėmė visišką homoseksualų lygybę, įskaitant santuokas, įvaikinimą, ir laimėjo tokiose konservatyviose valstijose kaip Florida ir Virdžinija.
Respublikonų partija apie gėjų teises iš viso nebekalba, nes pamatė, kad jų pozicija nebepopuliari.
– Kiek JAV gyvena gėjų ir lesbiečių?
– Statistikos nėra. Per gyventojų surašymus tik dabar pradėtos registruoti vienalytės poros. Jos sudaro 4 procentus visų gyventojų.
Tai žmonės, kurie neslepia savo orientacijos. Nesu geras matematikas, bet 4 procentai – tai 12 milijonų gyventojų.
Tačiau ne visi gėjai turi porą, kiti gyvena vieniši. Jų statistika neregistruoja.
– Ar gali tokie filmai kaip „Milkas” ar televizijos serialas „Vilas ir Greisė”, kuris rodomas Lietuvoje, pakeisti visuomenės nuomonę apie seksualines mažumas?
– Be abejo. Kartais tokie filmai gali padaryti netgi daugiau nei eitynės.
– Gal jau verta statyti filmą apie seksualinių mažumų rengiamas eitynes Lietuvoje?
– Tikrai verta.
Čia, Lietuvoje, tikrai yra tokių herojų kaip H. Milkas.
