Nusistovėję įstatymai dėl Danijos studento stipendijos buvo aiškūs: nori stipendijos – gali ją gauti, jei esi Danijos pilietis.
Bet įsikišo Europos Sąjunga – Bendrija paspaudė Kopenhagą, kad Danijos studento stipendija (SU) būtų skiriama ne tik studijuojantiems danams, bet ir Danijoje dirbantiems užsienio studentams.
Permainos jau jaučiamos. Folketingas – Danijos parlamentas – balsų dauguma neseniai priėmė įstatymą dėl stipendijų skyrimo nuostatų pakeitimų.
Tai nemenka reforma, kuri aktuali ir lietuviams, kurių vis daugiau studijuoja Danijoje.
Valstybė turi padėti?
Danijoje studentams iš ES šalių ir studentams, dalyvaujantiems mainų programose, studijos nemokamos. O tai, suprantama, pritraukia daug studentų iš visos Europos. Ir kur nepritrauks – nemokamas mokslas, aukšta kokybė.
Kita vertus, iš neturtingesnių ES šalių atvykę studentai turi žinoti bent jau vieną „bet” – pragyvenimas šioje valstybėje brangus.
O surasti darbą, suderinamą su mokslais, gali būti nelengva net ir šiek tiek daniškai kalbantiems studentams.
Būtent todėl galimybė gauti valstybės paramą atveria naujų galimybių. Kol kas jos galiojo tik danams.
Viskas buvo lyg ir paprasta: kiekvienas 18 metų sulaukęs ir studijas mokykloje arba universitete tęsiantis Danijos pilietis turi teisę į valstybinę stipendiją.
SU dydis priklauso nuo to, ar studentas gyvena su tėvais, ir tėvų metinių pajamų.
Automatiškai paramos gali tikėtis savarankiški danai – dauguma atskirai gyvenančių Danijos studentų per mėnesį gauna sumą, atitinkančią 2000–2500 litų. Ir visa tai neatsižvelgiant į pažymius.
Tai jauniesiems danams jau tapo savaime suprantamu dalyku.
„Tikimės valstybės paramos, valstybė turėtų mums padėti, nes tai yra investicija į mūsų visuomenės ateitį, kuri bėgant laikui atsipirks”, – „Lietuvos rytui” teigė pedagogikos studijas įpusėjusi 24 metų danė Astrid.
Nauda ir lietuviams
Dabar nauji Danijos SU sistemos pakeitimai atveria galimybę šią stipendiją gauti ir kitiems Danijoje dirbantiems ir studijuojantiems ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiams bei jų vaikams.
Viena sąlygų, suteikiančių užsienio studentams teisę į Danijos SU, yra pagrįsta ES nuostatais, kurie numato, kad bent 10–12 valandų per savaitę dirbantis asmuo įgauna darbuotojo statusą.
Tačiau Danijoje taip pat juntama ekonominė krizė, darbą susirasti sunku net danams, o nedirbantis užsienietis studentas gali pamiršti ir apie stipendiją, nebent Danijoje esi pragyvenęs mažiausiai 5 metus.
„Be galo sunku”, – taip galimybę susirasti darbą apibūdino lietuvė studentė Marija. Jai teko ir žiemą laikraščius išnešioti, ir patalpas valyti, kol rado su studijomis susijusį darbą universitete.
Pasak Marijos, anglų kalbos Danijoje neužtenka, visur reikalaujama danų kalbos, tad šios kalbos nemokantiems lieka menkas darbų pasirinkimas, ypač norint darbą suderinti su studijomis.
O danė Astrid teigė, kad studentui susirasti darbą Danijoje tikrai nėra sunku – apstu darbų baruose, parduotuvėse.
Suprantama, tokiose vietose danų kalba yra būtina.
Kam tektų stipendija?
Nauji SU sistemos pakeitimai atveria daug galimybių tiek Danijoje dirbantiems žmonėms, tiek jų atžaloms, sulaukusioms 18 metų.
Šiuo metu bendri nuostatai yra tikslinami, tačiau, oficialių šaltinių duomenimis, teisę į SU turi užsieniečiai iš ES šalių, kurie yra darbo santykiais susiję su Danija arba joje yra pragyvenę ilgiau nei 5 metus.
Pavyzdžiui, Danijoje bent dvejus metus per pastarųjų 10 metų laikotarpį padirbėjusio asmens vaikai gauna teisę į SU, kai jiems sueina 18 metų. Tiesa, šį terminą dabar svarstoma pailginti iki penkerių metų.
Taip pat bent dvejus metus Danijoje išdirbęs asmuo pats gali pretenduoti į SU, kai pradeda studijas. Asmuo, dirbantis bent 10–12 valandų per savaitę ir tuo pat metu studijuojantis, taip pat įgauna teisę į SU.
Taigi privalumas „ant popieriaus” aiškus ir patrauklus: naujoji SU reforma suteikia galimybę pretenduoti į studento pašalpą lygiomis teisėmis su Danijos piliečiais. Tiesa, realybėje ne viskas taip paprasta.
Trukdo ir kalbos barjeras
Bendri SU gavimo nuostatai yra suskirstyti į dvi plačias kategorijas: pagal ES nuostatus ir pagal Danijos nuostatus.
Ir čia prasideda problemos: taisyklių daug, o paraiškų pildymo sistema sudėtinga.
Gauti stipendiją pasiryžusių užsieniečių iš pradžių tai neatbaido. Bet ir ryžtą ne visada vainikuoja sėkmė.
Antai finansų magistrantūroje Danijoje studijuojanti lietuvė Marija jau prieš pusantrų metų pateikė dokumentus dėl SU skyrimo, tačiau iki šiol nėra sulaukusi tikslaus atsakymo.
24 metų Marija „Lietuvos rytui” teigė, jog paraiškų pildymo procesas labai sudėtingas, oficialios interneto svetainės anglų kalba teikia tik bendrą informaciją, o kad rastum tikslias taisykles ir paraiškų formas, reikia visą svetainės informaciją išsiversti iš danų kalbos.
Universitete esanti SU kontora pagalbos suteikia labai mažai.
„Ten sakoma: eik į www.su.dk ir ten viską pildyk. Mes iš tiesų nesuprantame, kaip skiriamos tos stipendijos”, – sakė Marija.
Pasak jos, paraiškas gauti SU pateikė lietuvis ir latvis, abu studijavo tą pačią programą universitete ir turėjo tą patį darbą, abu tiek pat valandų per savaitę išvežiojo laikraščius. Bet lietuviui stipendija nebuvo skirta, o latvis ją jau gauna.
Marija juokaudama pridūrė, kad galbūt sprendimui įtakos turėjo vaikinų vardai – mat latvio vardas buvo panašesnis į danišką nei lietuvio.
Tiesa, net ir gavę SU stipendiją užsienio studentai nesijaučia saugūs. SU jau gaunantis latvis pinigais džiaugtis neskuba.
„Jis kaupia pinigus kitoje sąskaitoje ir jų neleidžia, nes bijo, kad teks grąžinti”, – sakė Marija.
Ar paramos užtenka?
Pragyvenimas Danijoje, žinoma, brangus. O stipendija nėra nei per maža, nei per didelė.
„Tai nėra dideli pinigai – galima padengti tik būtinas išlaidas, tokias kaip nuoma ir maistas, puikiai iš jos nepagyvensi.
Bet stipendija suteikia galimybę siekti išsilavinimo ir to man užtenka.
Už tai esu labai dėkinga”, – sakė Odensėje gyvenanti danė Astrid, kuriai tai pagrindinis, dažnai ir vienintelis pajamų šaltinis.
Kartais mergina užsidirba papildomai (100–200 litų per mėnesį) ir šiuos pinigus dažniausiai skiria pramogoms.
O jau keletą metų Danijoje gyvenanti lietuvė Marija teigė, kad suma, kurią turint galima pragyventi Odensėje, trečiame pagal dydį Danijos mieste, yra apie 3900 kronų (apie 1800 litų).
Didžiąją kainos dalį sudaro būsto nuoma – ji didesniuose miestuose yra gerokai brangesnė.
Naujienų portalo Politiken.dk tvirtinimu, didžiuosiuose Danijos miestuose Kopenhagoje ir Orhuse gyvenančių studentų stipendiją praryja būtent būsto nuoma, nes kainos per pastaruosius penkerius metus šoktelėjo daugiau kaip dešimtadaliu.
Valdžia prisibijo sukčių
Vis dėlto kainų šuolis dabar – ne tik studentų, bet ir juos parėmusių Danijos politikų galvos skausmas. Mat jau tenka spręsti, kaip gali tekti apriboti stipendijų skyrimą užsieniečiams, nes bijoma, kad dabartinė stipendijų skyrimo sistema gali subyrėti dėl gerokai išaugusių išlaidų.
Be to, gali tekti iš pagrindų pakeisti visą dabartinę sistemą. Suteikus galimybę ir užsienio studentams gauti stipendiją ypač baiminamasi sukčiavimo.
Žinoma, sukčių išradingumui nėra ribų, bet ir Danijos vyriausybė nepėsčia. Jau svarstomi įvairūs apribojimai, kurie garantuotų, kad, pavyzdžiui, Latvijos pilietybę turintis studentas nesėdėtų namuose Latvijoje tuo pat metu gaudamas Danijos stipendiją, nes studentai gali daniška SU džiaugtis kartu pasirinkę studijas užsienyje.
Pasak už stipendijų reikalus atsakingo atstovo spaudai Madso Roervigo, dar nėra tikslių išvadų, ką nauja reforma ekonomiškai reiškia Danijai.
„Po vasaros atostogų nuspręsime, kokias apsaugos priemones priimti”, – sakė M. Roervigas.
Jo teigimu, po reformos stipendijoms reikės skirti nemažą sumą, todėl pagrįstai gali kilti klausimas, ar Danija apskritai gali išlaikyti stipendijų sistemą.
„Jei užsieniečiams bus suteikta lengva prieiga prie stipendijų, tai gali pradėti ardyti visą sistemą. Todėl turi būti rastas bendras sprendimas, kad ES nuosprendis netaptų mina po mūsų sistema”, – teigė atstovas.
Mokslai Danijoje populiarūs
Kad susidomėjimas daniškais universitetais Europoje yra didžiulis ir vis auga, galima nesunkiai įsitikinti. Kad ir virtualiojoje erdvėje.
„Facebook” paskyroje yra oficialus Pietų Danijos universiteto puslapis, skirtas Lietuvos studentams. Jame pateikiama informacija apie studijų programas, renginius ir studentų gyvenimą Danijoje.
Šiame puslapyje jau apsilankė daugiau nei pusantro tūkstančio lietuvių. Panašūs puslapiai prieinami ir vokiečių, rumunų, ispanų ir kitomis kalbomis. Tokiomis priemonėmis užsienio studentai yra skatinami rinktis studijas Pietų Danijos universitete.
Rezultatas akivaizdus – anot kai kurių šaltinių, dabar Danijos universitetų auditorijose daugiau užsienio studentų nei pačių danų. Bet baiminamasi, kad išlaidos stipendijoms suteikus jas ir ES studentams bus gerokai didesnės, nei prognozuojama.
„Lietuvos ryto” kalbinta lietuvė studentė Marija sakė, kad būtent dėl nemokamo mokslo ir atvyko studijuoti į Daniją ir čia rado norimas magistrantūros studijas.
Tačiau mokslai, pasak Marijos, labai sunkūs, o studijas derinant su darbu puse etato dar sunkiau ir tai atspindi pažymiai.
Atėjo išbandymų metas
Nors studentų paraiškos SU gauti jau priimamos ir svarstomos, neapibrėžtumo ir neaiškumo netrūksta.
„Lietuvos rytui” lietuvė pašnekovė sakė, kad net patys universiteto darbuotojai, atsakingi už stipendijas, tiksliai nežino, kaip veikia visa sistema, ir siunčia studentus vienas pas kitą ratu.
Pačių danų nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi: vieni yra prieš SU skyrimą užsieniečiams, o kiti bijo, ar SU sistema atlaikys šias permainas.
O „Lietuvos ryto” kalbintos danės Astrid nuomonė dėl SU reformų optimistiška. Ji sakė, jog skirti SU užsieniečiams etiškai teisinga ir sąžininga.
„Nesuprantu, kaip galime leistis į diskusiją, kas yra daugiau, o kas mažiau danas.
Kiek danė esu aš, juk mano tėvas norvegas.
Tokie svarstymai neetiški ir visi, kurie čia gyvena, turėtų turėti vienodas teises”, – įsitikinusi ryžtingai nusiteikusi mergina.
„Turime rasti būdą, kad SU sistema atlaikytų. Galbūt tai naivu, bet, mano nuomone, kai užsieniečiai atvyksta studijuoti į Daniją ir gauna SU, jiems suteikiamos sąlyginai geros sąlygos studijuoti ir tai vėliau atsiperka. Jei jiems čia bus gerai, jie grįš ir dirbs čia, Danijoje, ir nuo to mums bus tik geriau”, – teigė Astrid.
