Prie Rusijos ambasados Vilniuje ketvirtadienį surengtas nedidelis mitingas, kuriame išsakyta parama Gruzijai praėjus penkeriems meto po karo su Maskva dėl atskilusių teritorijų.
Tarp kelių dešimčių protesto dalyvių buvo ir Vilniaus konservatorių lyderis Mantas Adomėnas su bendražygiais. Jis atžygiavo nešinas Lietuvos ir Gruzijos vėliavomis. Jo žmona nešėsi juodas rožes, simbolizuojančias Gruzijoje vykusią Rožių revoliuciją: „Prieš dešimt metų jos buvo raudonos, dabar juodos“. Jos buvo išdalintos mitingo dalyviams.
„Tai kas vyksta Gruzijoje keičiasi ir keičiasi jos naudai. Labai svarbu, kad pati Gruzija nenukryptų nuo to kurso ir nuosekliai tvirtintų savo įsipareigojimus laisvei, demokratijai ir europietiškoms vertybėms. Rudenį reikės kelti klausimą apie pačios Gruzijos laisvę ne vien apie jos teritorinį vientisumą. Ar tie procesai kurie vyksta neizoliuoja Gruzijos ar neatstumia jos nuo Europos narystės ir ar nemažina jos šalininkų ir draugų skaičiaus“, – mitinge kalbėjo M.Adomėnas.
„Agresorius galvojo, kad politikų ir žurnalistų dėmesys bus nukreiptas į vasaros malonumus ir Kinijos olimpiadą, o ne į mažos tautos tragediją. Tačiau tai neliko nepastebėta. Ir netrukus keturių šalių prezidentai stovėjo puolamame ir bombarduojame mieste ir aiškiai pasakė, kad tai neliks nepastebėta. Įsitraukus strateginiams partneriams konfliktas sustojo. Bet nepasitraukė – agresoriai vis dar yra ten. Pabėgėliai negali grįžti į savo namus, nuolat dingsta ir yra pagrobiami civiliai. Šūviai lekia į Gruzijos pusę – agresorius laukia spragos Gruzijos šarvuose“, - kalbėjo M.Adomėnas.
Politikas iškėlė klausimą – kodėl ši maža šalis mums turėtų būti svarbi? Ir čia pat atsakė: „Nes tai yra mūsų pačių vertybių veidrodis. Todėl žiūrėdami į Gruziją galime paklausti savęs, ar tos vertybės tebėra gyvos čia, Lietuvoje?“
Lietuva turi išnaudoti pirmininkavimą ES tarybai
Konservatoriaus nuomone, Baltijos šalys turėtų padėti Gruzijai derėtis dėl teritorinio vientisumo grąžinimo. M.Adomėnas svarstė, kad reikia išnaudoti Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai, nes vėliau niekas apie tai nebekalbės: „Tai, kas vyksta Vilniuje yra labai svarbu. Gruzijos ir Ukrainos vardai ilgai neskambės Europos arenoje po mūsų pirmininkavimo. Todėl turime padėti savo draugiškai tautai susigrąžinti savo valstybę“.
Lietuvos konservatoriai dažnai išsako paramą prezidento M.Saakašvilio partijai, kuri pralaimėjo pernai spalį vykusius Gruzijos parlamento rinkimus.
Abi politinės jėgos priklauso dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijai.
Niekada nebus Rusijos įtakoje
„Manau, kad visi supranta, kad tai nebuvo konfliktas vien dėl Pietų Osetijos teritorijos. Tai nesuteikia Rusijai daug galios, jos tikslas šiame kare buvo kontroliuoti visą šalį ir kontroliuoti Gruzijos vakarietišką ateitį. Ir to jie nepasiekė. Pokyčiai Rusijoje yra neišvengiami“, - sakė Europos integracijos komiteto pirmininko pavaduotojas Giorgi Kandelaki, kurį cituoja agentūra BNS.
Jo nuomone, anksčiau ar vėliau Rusijos valdžia pereis psichologinį barjerą ir supras, kad Gruzija niekada nepasiduos ir nebus Rusijos įtakoje.
Gruzijos parlamento vicepirmininkas Giorgi Baramidzė kritikavo Rusiją: „Okupantai, jūs turite žinoti - Gruzija niekada nebaigs savo kovos už laisvę. Nors tai maža šalis, bet ji turi daug gerų draugų. Tokių kaip Lietuva ir kitos civilizuotos šalys. Turite žinoti, kad okupacija XXI amžiuje negali tęstis ilgai. Mes neabejotinai tapsime Europos Sąjungos ir NATO nariais. Ir su savo draugais, laisvomis šalimis, mes kursime savo laisvą šalį“.
„Prisimenu tas dienas, kai mes buvome čia 2008 metų pabaigoje. Kai kovojome dėl laisvės. Ir mes vis dar kovojame. Mes žinome, kad mes esame nevieni ir lietuvių tauta mus palaiko. Kremlius neatsisako minties atkurti Sovietų Sąjungos sudėties , – mitinge kalbėjo G. Baramidzė.
Kalbą jis baigė lietuviškai: „Tegyvuoja laisva Lietuva, tegyvuoja laisva Džordžija“.
2008 metų rugpjūčio 8 dienos naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Gruzijos kariuomenės ir separatistų susirėmimai.
Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.
Po konflikto Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, tačiau likusi tarptautinė bendrija jas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
Šią savaitę Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė interviu BNS atmetė kaltinimus, esą Gruzijos pareigūnai vykdo „selektyvų teisingumą“ – pasak jos, buvusių aukštų pareigūnų teisinis persekiojimas liudija apie teisėsaugos savarankiškumą.
Maskva darytų tą patį
Gruzija ketvirtadienį mini penktąsias karo su Rusija metines ir abi šalys vis dar kaltina viena kitą dėl to brangiai atsiėjusio 2008 metų konflikto, kurio priežastis buvo nuo Gruzijos atsiskyrusi Pietų Osetija, praneša agentūra "Interfax".
Gruzijos vyriausybė rengia virtinę renginių, tarp jų – vainiko padėjimo ceremoniją Tbilisio kapinėse, kur palaidoti per tą karą žuvę kariškiai, ir karinį paradą Gorio mieste, kurį subombardavo ir trumpam buvo užėmusios rusų pajėgos.
2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį provakarietiškas Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris teigia reagavęs į Gruzijos kaimų bombardavimą, pradėjo puolimą atsiskyrusiai Pietų Osetijai atsiimti, bet jo planams susigrąžinti separatistinę teritoriją žlugus, Rusijos pajėgos įžengė toli į pačios Gruzijos teritoriją.
Penktųjų karo metinių išvakarėse Gruzijos ir Rusijos politikai apsikeitė kandžiomis replikomis dėl atsakomybės už tas kovas, nors ir esama tam tikrų vilčių, kad ryšiai tarp abiejų priešininkių gali gerėti.
Duodamas retą interviu Gruzijos televizijai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, kuris to konflikto metu buvo prezidentas, atsisakė atsiprašyti, tiesiai apkaltino Tbilisį ir neigė, kad Rusija pažeidė ugnies nutraukimo susitarimą palikdama savo pajėgas Pietų Osetijoje.
„Jaučiu, kad buvome priversti taip reaguoti į agresyvius veiksmus, kurių ėmėsi Gruzijos ginkluotosios pajėgos“, – sakė D.Medvedevas, kurio komentarus antradienį parodė Gruzijos televizija „Rustavi 2“.
„Jei klausiate, ar ir vėl padaryčiau tą patį, (atsakymas yra) „taip“, – sakė D.Medvedevas.
Po karo Rusija oficialiai pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą nuo Gruzijos atsiskyrusią teritoriją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar Maskva šiuose strateginę reikšmę turinčiuose regionuose laiko tūkstančius savo karių.
Paprasti piliečiai naudos neįžvelgia
Vis daugiau Rusijos gyventojų simpatizuoja Gruzijai, tačiau tik mažiau dešimtadalio piliečių mano, kad Abchazija ir Pietų Osetija turėtų likti Gruzijos teritorijomis, pranešė Jurijaus Levados analitinis centras.
"Interfax" praneša, kad Rusijos gyventojų požiūris į Gruziją tebėra nevienareikšmis: praktiškai pusė (48 proc.) iš jų teigiamai vertina šią kaimyninę Kaukazo šalį, o 40 proc. ji kelia neigiamas emocijas, išsiaiškino Levados centro ekspertai, liepos pabaigoje apklausę 1600 respondentų 45 šalies regionuose.
Vis dėlto sociologai pažymi, jog situacijos vystymosi dinamika yra aiškiai teigiama: 2011 metais Gruzijai simpatizavo 37 proc. respondentų, o 2012 metais – 42 procentai.
Kita vertus, santykinė dauguma apklaustųjų, kaip ir prieš metus, mano, kad Abchazija ir Pietų Osetija turėtų likti nepriklausomomis valstybėmis (atitinkamai 42 proc. ir 43 proc.).
Praktiškai kas trečias respondentas nurodo, kad šios „teritorijos“ turėtų įeiti į Rusijos sudėtį (atitinkamai 30 proc. ir 29 proc.). Tik 9 proc. apklaustųjų neatmeta galimybės Abchazijai tapti Gruzijos dalimi, o už ankstesnio statuso išlaikymą Pietų Osetijai pasisako 7 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo faktas respondentams praranda reikšmę – jeigu 2008 metais per analogišką apklausą 40 proc. Rusijos gyventojų manė, jog toks Rusijos aktas bus naudingas jų šaliai, tai 2013 metais šios idėjos šalininkų tapo dvigubai mažiau (20 proc.).
Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo respondentų, kurie Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo fakte neįžvelgia nei naudos, nei žalos Rusijai: dabar tokio požiūrio laikosi 49 proc. apklausos dalyvių prieš anksčiau buvusius 28 procentus. Apie tokio įsikišimo į Abchazijos ir Pietų Osetijos žalą kalba kas dešimtas apklaustasis (11 proc.).
Į tiesų sociologų klausimą apie Abchazijos ir Pietų Osetijos statusą beveik pusė respondentų (atitinkamai 48 proc. ir 45 proc.) atsakė, kad laiko šiuos Kaukazo regionus nepriklausomomis valstybėmis.
Rusijos dalimi Abchaziją laiko 28 proc. apklaustųjų, o Pietų Osetiją – 27 procentai. Gruzijos teritorija šias respublikas atitinkamai laiko 11 proc. ir 13 proc. respondentų.
