Į jo viešąją įstaigą „PoliPro“ kreipiasi vis daugiau lietuvių, kurie negali susisiekti su į užsienį išvykusiais vaikais ar sutuoktiniais. Dingusių emigrantų amžius jaunas – ieškomi 20-30 metų vaikinai ir merginos.
„Suprantu jaunimą. Jei jie išvažiuoja iš lūšnos, kur tėvai prasigėrę, tai ir nenori informuoti artimųjų. Jei uždarbiauti išvažiavo iš normalios šeimos, su ja nenutraukia ryšių. Tam, kad nekontaktuotų, turi būti priežastis – konfliktas arba bendravimo beprasmiškumas“, - pasakojo V.Semeniukas.
Giminės išvykusių artimųjų dažniausia pasigenda, kai šie kelias dienas, savaites ar mėnesius neatsiliepia į skambučius, neatrašo į elektroninius laiškus.
Dažniausia dingusiųjų ieško motinos ir žmonos. Kartais artimieji ieško giminaičių dėl pinigų. „Sūnus išvažiavo, uždarbiauja, tegu man padeda“, - dėl ko tėvai kartais ieško vaikų, įvardija „PoliPro“ vadovas.
Policijai paskelbus paiešką, artimieji dažnai prašo V.Semeniuko pagalbos. Jis su savanoriais išplatina ieškomo emigranto nuotrauką ir informaciją „Facebook“ profilyje, išsiuntinėja el.laiškus turimiems 2 tūkst. kontaktų.
Ieškomas žmogus dažnai atsiliepia per savaitę ar pusantros. Jis paskambina arba parašo giminaičiams ir juos nuramina, kad yra gyvas ir sveikas.
Pasitaiko ir į bėdą patekusių lietuvių. „Muštynės, prisigeria, patenka į policiją, pameta telefoną – ko tik nenutinka uždarbiauti išvykusiems tautiečiams“, - priežastis, kodėl emigrantai neatsiliepia giminaičiams, pasakojo pašnekovas. Tokių dingusių lietuvių paieška trunka šiek tiek ilgiau.
Užklausų apie užsienyje dingusius jaunus žmones, anot V.Semeniuko, daugėja. Tarp šalių, kuriose dažniausia „pasimeta“ lietuviai, – emigrantų labiausiai pamėgtos valstybės – Anglija, Norvegija, Ispanija.
