„Pogrindinis“ tinklas, pasiekiamas tik per vartotojo anonimiškumą užtikrinančią „Tor“ naršyklę, jau senokai tapo įvairių šalių teisėsaugininkų galvos skausmu. Nors „Tor“ teisininkai išsijuosę įrodinėja, kad jų tinklu naudojasi su autoritariniais režimais kovojantys aktyvistai, revoliucionieriai, drąsią tiesą skelbiantys žurnalistai ir tų pačių valstybių žvalgybininkai, realybė – kur kas mažiau romantiška – didžioji „Deep Net“ dalis seniai virto nusikaltėlių ir teroristų landyne.
Bailių ir nusikaltėlių rojus
Pagrindinė šio tinklo ypatybė – beveik neįmanoma nustatyti tinklu besinaudojančių asmenų tapatybės. „Tor“ tinklas sukurtas lyg svogūno laiškai – prisijungimas vykdomas per kelias atsitiktinai parenkamas tarnybines stotis, tad jei naudotojas nėra visiškas bukaprotis, jo pagauti praktiškai neįmanoma.
IP adresai, naudojantis „Tor“ sistema, nuolatos kinta, visame pasaulyje esančių tarnybinių stočių grandinė nesaugo jokių prisijungimo „log'ų“, tad mėginant sekti tokį prisijungimą, siūlas dažniausiai nutrūks jau ties pirmąja tarpine stotimi, o pakeliui yra dar viena.
Apie tai, kiek bėdų sukelia bailūs ir niekšingi komentarai, kuriuos prisidengę „Tor“ tinklu po straipsniais skelbia įvairūs ligoniai, ir kaip su tuo kovojame, jau rašėme. Rašėme ir apie „Deep Net“ paplitusią nesusekamą ir nekontroliuojamą skaitmeninę valiutą „Bitcoin“, ir apie klestinčias narkotikų bei ginklų parduotuves.
Nuo to laiko pasikeitė tik tiek, kad „bitcoino“ vertė išaugo iki 108 dolerių, kai kurios valstybės pripažino ją, kaip valiutą ir nustatė mokesčius, Vokietija – pripažino, kaip neapmokestinamą valiutą, o Tailandas paskelbė ją nelegalia. Tačiau visa tai neturi jokios prasmės – valiuta be sienų, be materialios išraiškos, išreikšta tik kompiuterių kodais, gali būti suvaldyta tik keičiant ją į „realius“ pinigus.
Tačiau vis daugiau legalių interneto parduotuvių sutinka priimti „bicoinus“, tad keitimas nebėra toks būtinas. Žodžiu, visai nenuostabu, kad „Tor Net“ atsirado parduotuvė už „bitcoinus“ prekiaujanti ir lietuviškais dokumentais – pasais bei asmens tapatybės kortelėmis.
Tyrėjai jau tikrina tinklapį
Skelbiama, kad Lietuvos piliečio pasas kainuoja 2 tūkst. 650 eurų (9 tūkst. 149 litai). Asmens tapatybės kortelė gerokai pigesnė – 1 tūkst. eurų (3 tūkst. 452 litus). Pogrindiniame tinklapyje siūlome įsigyti ir kitų šalių – Olandijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Čekijos, Prancūzijos, Kanados – piliečių pasų, asmens tapatybės kortelių bei vairuotojo pažymėjimų.
Tiesa, susigundžiusius pirkėjus iškart įspėjame, kad visi atsiskaitymai „tamsiajame“ internete vyksta tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl ir apgavikų, kurie tik vilioja pinigus nieko už tai neduodami, ten daugiau, negu tikrų nelegalių prekeivių.
Tad ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Donatas Mažeika sakė negalintis vienareikšmiai pasakyti, ar tai dokumentų klastotojų prekyvietė, ar sukčių sugalvotas būdas, kaip iš lengvatinių išvilioti nemažas pinigų sumas.
„Bet kuriuo atveju, ši informacija verta dėmesio. Mūsų pareigūnai minėtu tinklapiu pasidomės“, – lrytas.lt sakė D.Mažeika.
Pareigūnas pripažino, jog pogrindinio interneto terpė ypač palanki sukčiams. Atsiskaitant „bitcoinais“ nustatyti mokėtoją bei gavėją ypač sunku. Kita vertus, jeigu žmogus patikėjo siūlančiu įsigyti suklastotą asmens dokumentą, pervedė pinigus, tačiau prekės negavo, jis tikrai neis skųstis. O, štai, policija tokį pinigų pervedimą prieš tai, kai už juos buvo nupirkti „bitcoinai“, gali ir susekti.
Tačiau yra tame ir šviesi pusė. Galime lengviau atsikvėpti ir nekompleksuoti dėl to, kad Londone tiek prostitučių lietuvaičių. Bent jau aišku, kaip nežinančios, kur yra Vilnius ir lietuviškai nė žodžio nemokančios „plaštakėlės“ lietuvėmis tampa.
