Yra ne viena, o net keletas tokio džiaugsmo priežasčių. Visų pirma, visada džiugu, kai žmogus apšmeižtas, neteisėtai atleistas nepalūžta, o įrodo savo teisėtumą teisme. Tokių pavyzdžių, kai viršininkui kyla noras įdarbinti į kokias geras pareigas savo žmogų ir ieško kabliukų veikloje to, kuris nenori jų palikti savo noru, mūsų valstybėje yra, deja, daug. Šioje situacijoje iš pareigų išvaryti dar ir pareigūnai, kurie, kaip patys teigė, galimai prisikasė prie tamsių kai kurių partijų ir jas remiančių grupių darbų.
Toks pareigūnų išvarymas atrodo ypač skandalingai. Juk, jeigu politikai, įskaitant pačius aukščiausiuosius mūsų valstybėje asmenis tik gražiomis kalbomis skatins pareigūnus kovoti su korupcija, iš kitos pusės duodami suprasti, kad yra asmenų, kuriuos pajudinus, patiems pareigūnams teks palikti savo kėdę, tai niekas realiai su įtakingųjų asmenų korupcija ir nekovos. Ką ir matome. O atliks tik ištikimo šunelio vaidmenį ir puls tik tuos politikus, ką nurodys pulti valdžios Olimpe esantys.
Po to, kai prezidentas V.Adamkus paprašė savo pareigas palikti tuometinį STT vadovą Valentiną Junoką, pareigūnų tarpe buvo atsiradęs įsitikinimas, kad negali domėtis veikla tų, kurie yra valdžios malonėje. Kitaip gali būti tau pačiam riesta. Todėl teisėsauga sėkmingai imitavo antikorupcinę veiklą, gaudydama tik smulkias žuveles, o kai ištroškusi teisingumo visuomenė imdavo reikalauti kokių didesnių darbo rezultatų, įtakingesnių veikėjų galvų, nuimdavo tas, kurias valdžia leisdavo.
Dabar bent jau duotas ženklas, kad jeigu teisėsaugos pareigūnas buvo atleistas neteisėtai, net po pačių įtakingiausių valstybės asmenų telefono skambučio, dar nereiškia, kad tas pareigūnas nesugrįš vėliau į pareigas ir netęs pradėtų tyrimų.
Čia slypi ir antroji džiaugsmo priežastis. Juk vieša paslaptis yra tai, kad buvę FNTT vadovai buvo atleisti po pačių įtakingiausių valstybėje asmenų veiksmų. Todėl galima spėti, kad spaudimą galėjo pajusti ir teismai, tyrę šias bylas.
Bet teismai nepabūgo ir priėmė sprendimą ne tokį, kokio nori aukščiausioji valdžia, o taip, kaip nurodo įstatymai ir Konstitucija, prieš kurią atsakingi turėtų būti ir šalies vadovai. Todėl šių pareigūnų laimėjimas yra ir laimėjimas tų teisėjų, kurie remiasi teise ir nieko daugiau ir pralaimėjimas sovietinių įpročių turinčių asmenų, žinančių tik telefoninę teisę. O tai yra kartu visų Lietuvos piliečių, visuomenės laimėjimas.
Trečioji džiaugsmo priežastis yra ta, kad visuomenė neklydo, kai dar prieš daugiau nei 1,5 metų, kai tik paaiškėjo, kad šie FNTT vadovai buvo atleisti, stojo jų pusėn. Šiandien, deja, ne vienas tada kilusį judėjimą Už teisingumą tapatina su Garliava ir N.Venckiene, bet iš tikrųjų tai buvo plataus masto visuomeninė antikorupcinė iniciatyva, ginant pareigūnus, kurie pateko į valdžios nemalonę, nes aiškinosi įvairių politinių partijų neteisėtus darbus, įtakingų asmenų galimą neteisėtą turtėjimą.
Po to, kai šie pareigūnai buvo pašalinti iš vadovaujančių pareigų FNTT, jų keliai išsisikyrė. V.Gailius tapo Seimo nariu ir vadovauja Seimo antikorupcinei komisijai, o V.Giržadas kurį laiką turėjo dirbti advokatu, bet po praėjusios savaitės teismo sprendimo galėjo grįžti į ankstesnes pareigas FNTT. Dabar tikiuosi ne tik pats V.Giržadas, bet ir visuomenė sužinos, kas nutiko su tomis bylomis per tuos 1,5 metų, kai jis ir V.Gailius buvo pašalinti iš pareigų. Ar jos vis dar yra tęsiamos, o gal tyrimai uždaryti, išskaidyti į daugybę smulkesnių epizodų, kad nuleisti galus į vandenį.
Jeigu taip atsitiko, tada, matyt, jau darbo galėtų imtis ir Seimo antikorupcijos komisija, vadovaujama V.Gailiaus, nes antikorupcinė veikla yra ir neleidimas jos užgniaužti. O, kaip žinia nemaža dalis rimtų bylų buvo užgniaužta pačios teisėsaugos.
Judėjimas Už teisingumą ne tik reikalavo gražinti V.Gailių ir V.Giržadą į darbą, bet ir atiduoti teismui bylas, kurias tyrė šie pareigūnai. Kai byla atkeliauja į teismą, apie ją gali sužinoti visuomenė. Įstatymas neleidžia viešinti ikiteisiminio tyrimo medžiagos. Bent dabar, išgirdę kokių veikėjų, kokių partijų bylas tyrė tada FNTT suprastume ir kokios jėgos galėjo stovėti už šių pareigūnų nušalinimo. Akivaizdu tik yra tai, kad šios jėgos ir dabar priešinasi tolimesniam V.Gailiaus ir V.Giržado darbui.
Šalies vadovė pareiškė, kad teismo sprendimas nereiškia, jog V. Giržadui reikia gražinti teisę dirbti su slaptąją informacija, o geriau jis į FNTT visai ir pats negrįžtų. VSD paprašė Seimo ištirti Seimo nario V. Gailiaus teiginį dėl VSD poveikio valstybei.
D.Grybauskaitė bijo, kad paskui V.Giržadą slinks koks šešėlis. VSD irgi kažko bijo. Gal bent Seimo nariai nebijos ir ištirs šešėlius šioje istorijoje, pradedant neteisėto FNTT vadovų atleidimo iš darbo aplinkybėmis ir baigiant valdžios asmenų ir juos remiančių grupių interesais, kad teismas galėtų nustatyti jų atsakomybę už įstatymų pažeidimą.
Maksimaliai objektyvų tyrimą užtikrinti gali tik Seimo Laikinoji tyrimo komisija, nes tik tokia komisija liudyti gali kviesti pačio įvairiausio rango valdžios asmenis, o šie tik tokiai Komisijai privalo prisiekti nemeluoti, padėję ranką ant šalies Konstitucijos.
