Triukšmas kilo vidurvasarį, kai „Lietuvos ryto” žurnalistas palygino ŠU docentės Irenos Baliulės mokslinę publikaciją „Jono Avyžiaus romanai sovietinės literatūros tradicijos ir naujo jos įvertinimo kontekste” su ŠU magistrantės Jurgitos Ratkevičienės baigiamuoju darbu „Jono Avyžiaus romanas: tekstas ir kontekstas”.
Paaiškėjo, kad kone visas dėstytojos straipsnis Maskvos miesto pedagoginio universiteto Humanitarinių mokslų instituto leidinyje „Tekstas, kontekstas, intertekstas” sutampa su anksčiau parašytu studentės magistro darbu.
Bet ŠU Etikos komisijos posėdyje įvyko stebuklas – nuspręsta, kad I.Baliulė nenusižengė net etikos normoms, nors pati buvo pripažinusi dėl mokslinio nekorektiškumo.
Įvertino dėstytojos nuopelnus
Etikos sargai pirmiausia įžvelgė sąmokslą. Jie nutarė, kad publikacija siekta sumenkinti universitetą, o „viešųjų ryšių akcija” specialiai surengta liepos mėnesį, kai vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas.
Pažymėta, kad studento ir jo baigiamojo darbo vadovo santykiai dėl autorystės nėra apibrėžti teisės aktais, todėl šią istoriją nutarta įvertinti tik Etikos kodekso aspektu.
Be to, konstatuota, jog magistrantės darbo tema „idėjine prasme priklauso” ją pasiūliusiai I.Baliulei.
Nepamirštas dar vienas dėstytojos nuopelnas: „Straipsnis adaptuotas rusiškai auditorijai, išverstas į rusų kalbą, ir tai jau yra doc. I.Baliulės indėlis siekiant skleisti J.Ratkevičienės magistrinio darbo idėjas užsienyje.”
Tiesa, komisija nebandė neigti akivaizdaus fakto, kad buvusi studentė nenurodyta kaip bendraautorė. Bet prieita prie išvados, kad pakanka vienintelės išnašos.
Nesugebėjo nurašyti pavardės
Nors įsipareigojo I.Baliulės veiksmus vertinti tik Etikos kodekso aspektu, komisija nutarė balsuoti, ar docentės straipsnis – plagiatas. Išvada buvo kone vienbalsė – ne.
Per kitą balsavimą išsiaiškinta, kad I.Baliulė nepažeidė ir nė vienos Etikos kodekso normos, o visas triukšmas kilo dėl tariamo dėstytojos ir buvusios studentės nesusikalbėjimo.
ŠU atsiradimo istoriją primiršusiems mokslininkams pristigo ir raštingumo – jų surašytame protokole yra ir rašybos, ir skyrybos klaidų. Beje, neįveikiama užduotis buvo be klaidų parašyti taip aršiai sukritikuoto žurnalisto pavardę.
Vadovai buvo nekalbūs
Iš mokslo pasaulyje menkai žinomų asmenų ir studentų sudaryta naujoji Etikos komisija išvadas rugsėjo pradžioje pateikė ŠU vadovams, bet apie posėdį ir priimtus sprendimus nežinojo net bendruomenė.
ŠU laikinasis rektorius profesorius Donatas Jurgaitis nenorėjo vertinti nei Etikos komisijos priimtų sprendimų, nei I.Baliulės elgesio: „Iš Ryšių su visuomene tarnybos vadovių ji atleista, o mokslo darbus įvertins atestacijos komisija.”
Etikos komisijos vadovas Egidijus Paliulis irgi nebuvo iškalbus: „Viską rasite protokole.”
Nustebino šiauliečių viražai
Praėjusią kadenciją Lietuvos mokslo tarybai vadovavęs profesorius Eugenijus Butkus nusistebėjo išgirdęs, kaip autorystę interpretuoja ŠU etikos sargai.
Vilniaus universiteto mokslo prorektorius neabejojo, kad temą studentui pasiūlęs ir darbui vadovavęs dėstytojas į autorystę pretenduoti negali: „Kas kita yra vėlesnės bendros publikacijos, parašytos darbo pagrindu.
Tačiau jose privalu ne tik nurodyti studentą kaip bendraautorį, bet ir gauti jo sutikimą naudotis darbu. O tekstą į kitą kalbą išvertęs asmuo pretenduoti į autorystę negali.”
Garsus mokslininkas patikino, kad sostinėje su plagiatu kovojama itin griežtai: „Atvejo, kad dėstytojas pasinaudotų studento darbu, nebuvo. Esame pašalinę iš studijų nesąžiningą doktorantą, o studentų darbai ištiriami specialiomis programomis.”
Autorių pamiršti nevalia
Marius Kuzminas
Asociacijos Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros (LATGA) specialistas
„Teoriškai įmanoma, kad studentas ir dėstytojas būtų bendraautoriai, bet sunkiai įsivaizduoju, jog bendru būtų pripažįstamas bakalauro ar magistro darbas. Juk studentai pateikia ir gina savo autorinius, o ne bendrus darbus.
Paraštėje nepakanka parašyti pastabos apie naudojimąsi svetimu darbu – bendraautoriai turi būti nurodomi kartu.
Dėstytojas teoriškai gali pasinaudoti studento darbu, bet jis privalo gauti leidimą tai daryti. Priešingu atveju atsiranda galimybė prašyti atlyginti žalą. Bet neginčijamai nustatyti plagiato faktą ir žalą gali tik teismas.”
