Jo paskyrimas į šį postą nebuvo naujiena. Daugelis Kauno teisėsaugininkų atrankoje dalyvauti norą pareiškusį D.Valkavičių vadino realiausiu kandidatu.
Prie Kauno apygardos prokuratūros vairo stojęs teisininkas karjerą pradėjo 1995 metais Kaišiadoryse, kur dirbo prokuratūros tardytoju. Po kurio laiko jis buvo paskirtas Kauno apygardos prokuratūros prokuroru, vėliau – perkeltas vadovauti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai. Grįžęs į Kauną D.Valkavičius tapo miesto apylinkės prokuratūros vadovu.
Naujų karjeros aukštumų pasiekęs vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą turintis prokuroras D.Valkavičius portalui lrytas.lt pasakojo apie savo viziją naujame poste, metodus, kuriais jis kovos su šešėlinio pasaulio atstovais.
– Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro postas nėra pats dėkingiausias. K.Betingis tapo nepageidaujamu asmeniu prokuratūros sistemoje dėl Garliavos skandalo, kai išdrįso reikšti savo nuomonę, viešai kalbėjo apie teisėsaugos sistemos bėdas. Ar nebijote, kad kilus kokiam nors naujam skandalui minia gali pareikalauti ir jūsų galvos?
– Pirmiausia pasakysiu, kad prisiimti atsakomybės nebijau. Šios dienos realijos yra tokios, kad dalis atsakomybės tenka ir vadovui. Žinau, kad manęs laukia labai rimtas iššūkis, ir aš jį priimu.
– Kokių naujovių ketinate įdiegti darbe, ką ir kaip keisite?
– Manau, kad reikėtų keisti kai kurių institucijų požiūrį į esamą situaciją. Nekalbėti vien apie prokuratūrą, kai ikiteisminį tyrimą pradeda, veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga, daugiausia policija, o sėkmės formulė priklauso nuo bendradarbiavimo ir siekio, kad byla būtų ištirta.
Mano asmeninis požiūris toks – 50 proc. atsakomybės už tyrimo sėkmę turi tekti ikiteisminio tyrimo įstaigai ir 50 proc. – prokurorui, kuris priima tam tikrus sprendimus.
Būtina pabrėžti, kad pareigūnai turi labai plačius įgaliojimus ir daugelį veiksmų gali atlikti patys. Ateityje tikrai ieškosiu būdų, kaip prokurorų darbą padaryti lengvesnį, padalijant atsakomybę tyrimą atlikusiems pareigūnams ir juos kuravusiems prokurorams. Todėl stengsiuosi policijos pareigūnams suteikti daugiau veiksmų laisvės.
– Kokias veiklos sritis galite vadinti veiklos prioritetais?
– Manau, kad daugiausia dėmesio reikės skirti toms nusikalstamoms veikoms, kuriomis padaroma didelė žala valstybei. Tai finansiniai, ekonominiai nusikaltimai, šešėlinės ekonomikos reiškiniai. Nors apie juos dabar gana daug kalbama, tačiau rezultatai kol kas minimalūs. Jeigu mes imsime ryžtingai kovoti su šešėline ekonomika, padėsime savo valstybei, visai visuomenei. Juk nuo to, kad biudžetas taps pilnesnis, bus geriau mums visiems.
Taip pat turiu naujų idėjų, kaip sutramdyti telefoninius sukčius. Juk šių nusikaltimų „taškai“ labai gerai žinomi – tai Alytaus, Marijampolės pataisos darbų kolonijos. Būsimos veiklos metodų dar nenorėčiau atskleisti, tačiau turiu viltį, kad nuveikus tam tikrus darbus, šių nusikaltimų sumažės.
– Anksčiau Kaunas garsėjo narkotikus gaminančiomis nusikaltėlių gaujomis, tačiau dabar jos savo pogrindines laboratorijas perkėlė toliau nuo Kauno, į provinciją. Vis dėlto narkotikų paklausa neišnyko. Kokiais metodais ketinate kovoti su nemažą pelną gaunančiomis gaujomis?
– Tokius dalykus, kaip narkotikų gamyba, jų gabenimas ir platinimas, mes vadiname latentiniais nusikaltimais. Jų gal iš karto nepamatysi, tačiau visi suvokia, kad jie egzistuoja.
Todėl turime stiprinti pozicijas operatyvinėje veikloje, viską daryti, kad gautume informacijos apie vykdomus nusikaltimus, o vėliau galėtume ją realizuoti.
Kalbant apie šią žmonių kategoriją, mes būtinai pasidomėsime jų finansine situacija, kaip jiems sekasi gyventi, paklausime, kokie aitvarai jiems sunešė turtus.
Juk reikia surasti ne tik narkotikų gamybos laboratoriją, bet ir pasidomėti su jos veikla siejamų asmenų finansine padėtimi ir ją įvertinti pagal įstatymo raidę. Įstatymai tai daryti leidžia, dėl to mes šią veiklą plėtosime, pažadu, nemažai žmonių turės mums dėl daug ko pasiaiškinti. Tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo palies ne tik nusikalstamo pasaulio atstovus, gaujų narius, bet ir valdininkus bei pareigūnus. Mes pasiaiškinsime, kokiomis lėšomis išdygo jų prabangūs namai, ar gaunamas atlyginimas leidžia važinėti nauju automobiliu.
Kita vertus, vien nuo prokuroro norų čia dar ne viskas priklauso. Reikės glaudžiai bendradarbiauti su Mokesčių inspekcija, kitomis institucijomis.
– Kalbant apie neteisėto praturtėjimo istorijas, yra informacijos, kad į vieno verslo centro Kaune statybas ir kitą nekilnojamojo turto vystymo verslą įspūdingas nelegaliai uždirbtų pinigų sumas yra investavusi Agurkinių grupuotė. Kaip kovosite su šiais reiškiniais, kai verslininkai tampa banditų statytiniais ir iš jų gautas lėšas investuoja į legalią veiklą?
– Baudžiamasis kodeksas už nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimą numato baudžiamąją atsakomybę.
Viskas priklauso nuo to, kokios informacijos apie iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų legalizavimą mes turime. Taip pat nuo to, kokia apimtimi šią informaciją vėliau galime realizuoti Baudžiamojo kodekso rėmuose.
Tokių nusikaltimų, šešėlinio pasaulio nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimo per verslo struktūras išaiškinimas – vienas pagrindinių mūsų veiklos prioritetų.
– Užsiminėte apie dažnai teisėsaugos darbe pasitaikančią dilemą – disponavimą tam tikru kiekiu operatyvinės informacijos ir sugebėjimą jos pagrindu pradėti bylą. Deja, teismai neretai gana kritiškai vertina informatorių suteiktus duomenis ar pusiau anoniminio lygio informaciją. Kokia riba tarp žinojimo, kas vyksta, ir sugebėjimo tą žinojimą paversti perspektyvia baudžiamąja byla?
– Ko gero, šiandien negalime pažadėti, kad mes ištirsime visas nusikalstamas veikas. Šiuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų išaiškinamumo statistika siekia 47–48 procentus.
Tas pats yra ir su gautos operatyvinės informacijos realizavimu. Toli gražu ne visa ji gali peraugti į baudžiamąją bylą ir atsidurti teisme.
Tačiau disponuojant tam tikra informacija galima toliau tęsti tyrimus, anksčiau ar vėliau ji bus realizuota. Todėl esu optimistas – reikia stengtis, dirbti taip, kad informacija būtų realizuota. Jeigu iš karto to padaryti nepavyksta, būtina stengtis dar labiau, kad ji būtų realizuota. – Regis, jau baigėsi Garliavos košmaras, teismai deda paskutinius taškus išgalvotos pedofilijos istorijoje. Šio skandalo įkarštyje Kauno apygardos prokuratūrai teko atlaikyti nemažą spaudimą, buvo rengiami piketai, užpulta prokuratūros darbuotoja, prokurorai vadinti iškrypėliais ir pedofilais, jiems grasinta. Ko iš šios istorijos pasimokė visa prokuratūros sistema?
– Apie šią istoriją labai lengva kalbėti, kai daugybė teismų jau sudėliojo taškus. Tačiau tuo metu, kai buvo išties netipiška, kritinė situacija, pareigūnams buvo labai sudėtinga, nes kita pusė ėmėsi labai aktyvių veiksmų.
Pamokantis šios istorijos aspektas yra tas, kad visais atvejais būtina maksimaliai greitai, efektyviai ištirti aplinkybes ir pasakyti – buvo padarytas nusikaltimas, ar ne. Tikrai ne kiekviena byla baigiasi tuo, kad ji atiduodama į teismą, galima ją ir nutraukti ar sustabdyti. Todėl reziumuodamas sakau, kad visose situacijose būtina kuo greičiau priimti gerą ir teisingą sprendimą.
