Negana to, nuo kitų metų gali smarkokai pabrangti duona, pienas ir kiti lietuviški maisto gaminiai.
Visai nesvarbu, užtrenks jiems duris Rusija ar dar kuri nors valstybė ar paliks jas atviras.
Mat nuo 2014-ųjų bus gerokai brangesnė elektra, be kurios neišsiversi gamindamas šiuos produktus. Tiesa, gyventojams elektra galbūt šiek tiek atpigs, bet verslo įmonėms teks susitaikyti su nemenku kainų šuoliu.
Visa tai susiję su Rusija. Bet situacija kitokia nei pieno ar mėsos karai. Paprasčiausiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai šių metų pavasarį susėdo ir nusprendė gerokai apriboti energijos tiekimą iš vadinamųjų trečiųjų šalių.
Lietuvos atveju – iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Dėl kainų skirtumo niekas netgi nesuko galvos, tad toks sprendimas tikrai negali būti padiktuotas vien ekonominės logikos.
Kaimynų siekis suremti pečius ir pademonstruoti vienybę, ko gero, pagirtinas. Bėda, kad ta vienybė brangiai kainuoja. Skaudžiausiai kenčia Lietuva.
Mat estai degina skalūnus ir gamina pigiausią šiuo metu Baltijos šalyse elektrą.
Estijoje spalio 1 dieną megavatvalandė kainavo 51,48 euro, Lietuvoje ir Latvijoje – 126,32 euro. Kainos skirtumą padauginus iš 24 valandų už kaimynams parduotą megavatvalandę gaunama kone 1800 eurų pelno.
Elektros linijų pralaidumas tarp Latvijos ir Estijos – 600 megavatų. Tad estišką energiją pardavus Latvijoje ir Lietuvoje vos per dieną galima susišluoti daugiau nei milijoną eurų. Šį pelną dalijasi Latvijos ir Estijos operatoriai.
Tokių kainų – 72 centai už kilovatvalandę – elektros biržoje nebuvo nuo to laiko, kai ji Lietuvoje pradėjo veikti. Bet šią savaitę užfiksuoti būtent tokie skaičiai.
Nepriklausomi elektros tiekėjai priversti ją pirkti už kosmines sumas, kad paskui daug pigiau parduotų verslo įmonėms, su kuriomis sudarytos sutartys, o jose numatytos mažesnės kainos, nei dabar regime biržoje.
Suprantama, kad visi tiekėjai, kurie šįmet nebankrutuos, kitąmet ir vėliau užgiedos tokias kainas, kad maža nepasirodys.
Kas nutiko? Paprasčiausiai normalių jungčių nei su Estija, nei su Lenkija, nei su Švedija vis dar neturinti Lietuva dėl nesuprantamų priežasčių pernelyg anksti atsisakė įsileisti gerokai pigesnę rusišką elektrą.
Sistemos operatorius „Litgrid” aiškina, jog kainų šuolis susijęs su padidėjusiu energijos vartojimu atšalus orams, taip pat elektrinių Suomijoje ir Kaliningrade remontu.
Bet tai tik dalis tiesos. Iki savaitės pabaigos elektrinė Kaliningrade išties remontuojama.
Tačiau gerokai pigesnės elektros galintiems pasiūlyti jos importuotojams užtrenktos ir kitos durys: pavyzdžiui, sistemos operatoriaus sprendimu pralaidumas per jungtį su Baltarusija vakar sumažintas iki nulio.
Kai praėjusią savaitę pralaidumas buvo padidintas vos trečdaliu, elektros kainos biržoje kaipmat nukrito.
Be to, toje pačioje elektros biržoje brangymetis tęsiasi dar nuo vasaros. Kas iš to pelnosi?
Lietuvoje nenutyla ginčai dėl kone mėnesį Rusijos muitinėse tampytų mūsų vežėjų ir Maskvos paskelbto pieno karo.
Iki šiol ieškoma kaltųjų, sprendžiama, ką daryti su savo sąlygas diktuojančia kaimyne.
Net ilgai tylėjusi Prezidentūra vakar pagaliau prabilo, jog pieno produktų embargo priežastys – politinės. Greičiausiai taip ir yra.
Tada nederėtų nutylėti elektros ar dujų karo priežasčių.
Tai tikrai nebuvo atsakas į pieno ar vežėjų blokadą.
Tačiau ką norėta padaryti dirbtinai nutraukiant energijos importą, taip ir lieka neaišku.
Rusijos elektros gamintojams trys Baltijos šalys – smulkmė. Vis dėlto nederėtų labai nustebti, jeigu Kremlius pasinaudos šia korta: ko jūs rėkiate dėl pieno, jei patys neperkate mūsų elektros?
Ar pasaulyje yra bent viena šalis, kuri visko nori, o nieko neduoda mainais?
Estijos gamintojai ir operatoriai susikraus nemenką pelną, nes estiška elektra keliskart pabrangsta, kol pasiekia Lietuvą. O kokia nauda iš to mūsų šaliai?
Galime nebent girtis lyg kokie plikbajoriai, kad pagaliau paskelbėme energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir dosniai maitiname šiaurinius kaimynus.
Tiktai visa tai – paistalai: stingant elektros dūmija ir Elektrėnų kaminai, tik ten deginami ne skalūnai ar durpės, o rusiškos gamtinės dujos. Net ir milijardą litų kainavęs naujasis blokas be jų neišsiverčia, o gaminamos elektros kaina beprotiškai didelė.
Ar tokius energetikų ir politikų viražus pajus visi Lietuvos gyventojai? Tuo galima neabejoti.
Žinoma, ne šiandien, bet kitąmet – tikrai. Pramonininkų konfederacija jau įspėjo: galima rengtis mūsų šalyje gaminamų prekių kainų šuoliui, kuris yra numatomas 2014-ųjų antrojoje pusėje.
Koks infliacijos šuolis laukia į euro zoną besirengiančios įstoti valstybės, lieka tik spėlioti. Bet ar tik jis nebus neišvengiamas?
