Ankstyvą rudenį einant Vilniaus Gedimino prospektu akis užkliūva už trijų uniformuotų žavių jaunuolių.
Supratusi, kad užsižiūrėjau, nuraudau ir nusukau žvilgsnį. Vaikinai šyptelėjo ir užkalbino.
„Norėtume jus pakviesti šokti“, - nusišypsojo vienas kariūnas.
„Šokti? Dabar?“ - nesupratusi apsidairiau. Tačiau netrukus vaikino rankose pamačiau lankstinuką ir užrašą didelėmis raidėmis: „Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kviečia merginas mokytis šokti.“
Prie vartų - eilė
Važiuojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) link sunku nepastebėti grupelėmis nedrąsiai žingsniuojančių merginų. Dalis jų jau ramovėje, kitos - registracijos punkte nusidriekusioje eilėje.
Akademijos ramovėje mus pasitinka šokių vadovas Vaidotas Januškevičius. 53 metų vyras jau 15 metų būsimus karininkus moko šokio paslapčių.
„Prieškario Lietuvoje kiekvienas karininkas turėjo mokėti šokti. Kaune buvo tradicija, kiekvieną šeštadienį karininkai išeidavo su paradine uniforma, grodavo pučiamųjų orkestras, o moterys alpdavo iš susižavėjimo“, - istoriją pasakojo šokių treneris.
Šokių pamokos du kartus į savaitę – privalomas dalykas LKA antrakursiams. Jų tikslas – išmokyti kariūnus etiketo, pristatyti save, asistuoti merginai, bendrauti. „Išmokti valdyti ne tik ginklą, bet ir moterį“, - šypteli V.Januškevičius.
Renkasi vaikinai
Pirmasis mėnuo dažniausiai būna skirtas pasirinkimui. Tiesa, čia renkasi vaikinai.
Šiemet antrame LKA kurse studijuoja 45 vaikinai ir keturios merginos. Dėl dailiosios lyties atstovių trūkumo akademija skelbia atranką.
Partnerių kariūnams ieškoma universitetuose. „Amžiaus cenzo nėra, tačiau parašome, kad vaikinai yra antrakursiai ir, manau, kad jos pačios turėtų susiprasti, kad 30-metės šansų turi mažai“, - aiškino treneris.
Galimybe šokti su kariūnu susigundžiusios merginos turi įveikti didžiulę konkurenciją. Dėl pusšimčio kariūnų dažniausiai varžosi keli šimtai merginų.
Šiemet susirinko apie 150 merginų. Po pirmojo susitikimo liko maždaug šimtas. Šios merginos buvo palaimintos vyresnių kursų kariūnų.
Su netinkamomis atsisveikina
Kasmet pirmojo užsiėmimo metu merginoms surengiama atranka. Ilgesnį laiką šokantys studentai stebi, ar jos turi klausą, kaip atlieka parodytus žingsnelius. Su neįtikusiomis merginomis atsisveikinama.
Neretai antrakursiai šokti pasikviečia savo merginą, tačiau ir jos turi įveikti atranką.
„Ne visi vaikinai turi klausą, kaip ir ne visos merginos. Kai pavasarį vyksta atsiskaitymas, darome rimtą konkursą, pasikviečiame svečių iš profesionalių kolektyvų ir būna nelabai gražu, kai abu neturi klausos ir greitai iškrenta.
Tos atrankos būna skausmingos. Ateina merginos pasitikinčios savimi, daug norinčios, tačiau kriterijai turi būti. Kai abu šokėjai neturi klausos – būna košmaras. Nors vienas turi turėti“, - aiškino V.Januškevičius.
Renkantis partnerę vadovas daug įtakos neturi. Vaikinai patys turi nuspręsti, su kokia mergina nori mokytis šokių subtilybių.
„Būna taip gražu, kai iš pradžių vaikinai taip droviai žiūri į merginas. Galima čia romaną prašyti.
Kai kurie vaikinai yra iš Lietuvos glūdumos, tikri ąžuolai, bet kai jiems reikia paimti už rankos merginą ir ją vesti, tai jie sutrinka, prakaituoja ir būna labai įdomu žiūrėti. Nepratę jie.
Jie gali fizinius darbus dirbti, akmenis skaldyti, už Lietuvą kryžiumi gulti, bet mergina jiems yra kažkas naujo“, - šypsojosi mokytojas.
Ne visi nori šokti
Antrakursiai Robertas ir Šarūnas nuo vartelių galantiškai palydi ateinančias merginas. Vaikinai šelmiškai šypsosi – prieš pirmąją pamoką jiems ne šokiai galvoje.
„Daug merginų, simpatiškos. Džiugu mums, gerą įspūdį padarė. Džiaugsmas mūsų akims“, - nusišypsojo vaikinai.
Paklausti, ar džiaugiasi šokių pamokomis, jie rimta mina linkteli galvą. „Visi kariūnai džiaugiasi“, - patikina Robertas.
„Tikrai?“ - nepatikliai paklausiu.
„Ne, - nusijuokia vaikinas. Tačiau tuojau pat paaiškina, - ne visi kariūnai turi klausą, dėl to ne visi turi didelį norą šokti.
Su vyresniais studentais kalbėjome, tai atsiliepimų girdėjome visokių. Vieni buvo atėję su merginomis, tai buvo net taip, kad išsiskyrė. Aistros čia verda. (Juokiasi.)“
Tuo tarpu merginų persirengimo kambaryje – klegesys. „Persiausi batus? Ar plaukus susirišti? Ar su megztiniu nebus karšta?“ - klausinėja viena kitos.
Garsiai paklausus, kokiu tikslu čia atėjo, nuvilnijo juokas. „Susirasti vyrą! Vaikų tėvą!“ - viena per kitą besijuokdamos šaukia merginos.
Susiranda antrąją pusę
Nors surimtėjusios merginos patikino, kad tikrasis jų tikslas – noras išmokti šokti, treneris V.Januškevičius šypsodamasis papurto galvą. „Esu piršlys, jau nebežinau kiek porų esu supiršęs“, - nusijuokė šokių vadovas.
Per metus dažniausiai bent dvi šokių poros tampa partneriais ir gyvenime.
„Matosi, kurios merginos ateina tikėdamosis vaikiną susirasti. Iš ko? Iš žvilgsnių, iš pasiruošimo – jau pirmąją repeticiją ateina išsidažiusios kaip barbės. Aš vaikinus perspėju žiūrėti į žingsnelius, nes jiems atsiskaityti reikės. Jie turi atsirinkti, aš per daug kontroliuoti negaliu“, - aiškino V.Januškevičius.
Šokių pamokas LKA pradėjusios merginos susiduria ir su griežtomis taisyklėmis. Tris repeticijas praleidusi mergina turi mokytis pati arba kariūnas gauna kitą partnerę.
Tokiu atveju galimybė atsiranda merginoms, pradžioje neradusioms partnerių. Šokių repeticijos nevyksta tik sesijos ir kariūnų pratybų metu.
„Būna tokių, kurios ir vienos lanko. Kartais atsitinka taip, kad po sausio mėnesio sesijos merginos išvažiuoja mokytis į užsienį, vaikinai netenka partnerių ir tada ateina eilė tam vadinamajam rezervui.
Čia yra kaip paskaita. Ateini 7 val. 30 min., atšoki, tuomet vaikinai palydi iki vartelių, rankutę pabučiuoja, kartais, jei gali, palydi namo“, - šypsojosi vadovas.
