Kai matai, kad išeities bandoma ieškoti ne taisant rangovų padarytas klaidas, o bandant pakeisti aplinkosaugininkų reikalavimus, darosi baisu. Negi dėl rangovų pelnų rengiamasi aukoti žmonių sveikatą?
Jei nebus ieškoma techninių šios problemos sprendimų, o užsiimama tik ekvilibristika aplinkosaugos terminais, šiauliečiams ir Šiaulių rajono gyventojams padidės pavojus susirgti onkologinėmis ligomis. Todėl tylėti negalima“, – apie į milijoninę aferą panašėjantį UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo Aukštrakiuose, Šiaulių rajone, projektą prabilo Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
Palaimingo Šiaulių miesto ir rajono valdžios tylėjimo fone pavojaus varpais dėl „Toksikos“ projekto skambinti ėmęs jokiai politinei partijai nepriklausantis A.Visockas savo nuogąstavimais, kad užuot ištaisę trūkumus, projekto vykdytojai bandys pakeisti aplinkosaugininkų reikalavimus, pasidalijo ir su neseniai į Šiaulius atvykusiais Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariais.
Į pokalbį su Seimo nariais A.Visockas pasikvietė ir buvusį bendrovės UAB „Toksika“ generalinį direktorių Ramūną Peciulevičių, kuris pareigų neteko, kai įsigilinęs į dokumentaciją suprato, kad Aukštrakių kaime šalia Šiaulių statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys neatitinka projekte numatytų aplinkosaugininkų reikalavimų, ir ėmė ieškoti teisybės.
Milijonus litų išmetė į balą?
Pavojingų atliekų deginimo įrenginys netoli Šiaulių esančiame Aukštrakių kaime buvo pradėtas statyti 2008 metais. Didžiąją šio 87 mln. litų projekto dalį – net 52,3 mln. litų – sudarė Europos Sąjungos Sanglaudos lėšos.
Pavojingų atliekų deginimo gamykla, kurią statė ir įrengė UAB „Senovė“ bei italų bendrovė „Hafner Srl“, turėjo pradėti veikti jau 2010-ųjų rudenį, tačiau iki šiol stovi nenaudojama.
Nepriklausomi ekspertai nustatė, kad Aukštrakiuose pastatytas pavojingų atliekų deginimo įrenginys neatitinka projekte numatytų pirkimo sąlygų – yra pernelyg galingas.
Netinkamu eksploatuoti šį įrenginį pripažinę ekspertai savo ataskaitoje įvardijo net 33 įrenginio trūkumus. Per bandymus paaiškėjo, kad gamyklos į aplinką išmestų teršalų ribinė vertė net 3,4 karto viršijo leistiną normą.
Nors sutartyje buvo numatyta, kad trūkumus privalo ištaisyti rangovas, įmonė „Hafner Srl“ to padaryti nesutiko. Pernai birželį šis rangovas buvo nušalintas. UAB „Toksika“ paskelbė konkursą naujam rangovui.
Kosmetiniai pataisymai padėties nepakeis
Po daugiau nei metus trukusių peripetijų „Hafner Srl“ šiemet rugpjūtį pareiškė sugrįžtanti į projektą ir pateikė darbų sąrašą.
Į italų bendrovės pateiktą darbų sąrašą įsigilinęs buvęs „Toksikos“ generalinis direktorius R.Peciulevičius sakė supratęs, kad įrenginio taisyti iš esmės neketinama, o bus imtasi tik kosmetinių pataisymų.
„Ekspertai įvardijo du pagrindinius Aukštrakiuose pastatyto pavojingų atliekų deginimo įrenginio trūkumus: pirma – įrenginys yra galingesnis, nei buvo numatyta pirkimo sąlygose, o antra – jis neatitinka aplinkosaugininkų reikalavimų.
Šių pagrindinių trūkumų kosmetinėmis priemonėmis tikrai neištaisysi“, – tvirtino R.Peciulevičius.
Užsimojo keisti aplinkosaugininkų reikalavimus
Kad šiais kosmetiniais pataisymais ketinama tik muilinti akis, R.Peciulevičius sakė galutinai įsitikinęs, kai UAB „Toksika“ paskelbė apie Šiaulių filialo pavojingų atliekų sąvartyno įrengimo bei eksploatavimo ir pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) keitimo programą.
„PAV statomam pavojingų atliekų deginimo įrenginiui jau buvo patvirtinta ir jos privalu laikyti. Gudrauti bandoma suplakant į vieną vietą du atskirus objektus – pavojingų atliekų sąvartyną bei jų deginimo įrenginį – ir tvirtinant, kad šiam naujadarui reikia naujo PAV.
UAB „Toksika“ užsakytoje PAV ataskaitoje, kuri buvo pristatyta rugsėjo viduryje, nurodyta padidinti maksimalų per valandą deginamų atliekų kiekį, įteisinti atliekų naudojimą kurui ir išplėsti leidžiamų deginti atliekų sąrašą.
Remiantis dabartiniais aplinkosaugininkų reikalavimais, maksimalus deginamų atliekų kiekis per valandą negali viršyti 1100 kilogramų. Tačiau įrenginiui, koks stovi Aukštrakiuose, tokio atliekų kiekio per maža – nepavyks išgauti turbinai reikiamo garo. Išeitys yra dvi: arba papildomai pilti į krosnį didesnį kiekį dyzelino, arba deginti didesnį kiekį atliekų kiekį.
Taip pasielgus būtų pakeista pavojingų atliekų deginimo įrenginio ūkinės veiklos paskirtis, o tai draudžia pirkimo sąlygos bei ES paramos naudojimo taisyklės“, – tvirtino R.Peciulevičius.
Kodėl proteguojamas rangovas?
„Tai, kas vyksta dabar, prieštarauja sveikai nuovokai. Užuot bandžius iš rangovo išsireikalauti ištaisyti broką, o tai yra numatyta pagal sutartį, mėginama keisti aplinkosaugininkų reikalavimus. Tvirtinama, kad bus padidintas tik per valandą sudeginamų teršalų kiekis, o bendras įrenginyje sudeginamų teršalų kiekis nepadidės.
Užuot rūpinusis, kaip sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį (tai turi padaryti netinkamą įrenginį pastatęs rangovas), mums bandoma įteigti, kad išeitis bus rasta intensyviau deginant teršalus. Juk ir taip aišku, kad intensyviau deginant pavojingas atliekas teršalų į aplinką pateks dar daugiau“, – R.Peciulevičiui antrino A.Visockas.
Atsakymo, kodėl vengiama laikantis sutarties sąlygų išsireikalauti iš rangovo, kad brokas būtų ištaisytas, nerandantis Šiaulių miesto tarybos narys sakė manąs, kad keliaklupsčiauti prieš pinigus už pavojingų atliekų deginimo gamyklos įrengimą jau gavusius rangovus mūsų valdininkus gali versti baimė, kad nepaleidus gamyklos teks grąžinti jos statybai bei įrengimui panaudotus ES milijonus.
„Žmonių sveikatos sąskaita negali būti jokių išskaičiavimų. O to keliaklupsčiavimo prieš rangovą priežastis pavyks užčiuopti dėl galimai čia įvykdytų aferų ikiteisminį tyrimą atliekantiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams?“ – retoriškai klausė A.Visockas.
Tarsis ir Seime, ir Šiaulių miesto taryboje
R.Peciulevičius, negalėdamas taikstytis su tokiu akivaizdžiu rangovo protegavimu, savo ruožtu dar balandžio mėnesį kreipėsi į Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnybą.
„Mano nuomone, jei buvo pastatyta ne tai, kas turėjo būti pastatyta, tai yra lėšų vagystė, o tai, kas vyksta dabar, yra tos vagystės slėpimas“, – žodžių į vatą nevyniojo R.Peciulevičius.
Surinktą medžiagą buvęs UAB „Toksika“ direktorius perdavė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriaus pareigūnams.
Pokalbis Šiauliuose su Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariais neliko be atsako.
Šios grupės pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė pranešė, kad „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo gamyklos peripetijos bus svarstomos per antradienį Seime numatytą Seimo narių Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės posėdį, į kurį pakviesti ūkio ir aplinkos apsaugos ministrai bei negeroves į dienos šviesą išvilkęs buvęs „Toksikos“ generalinis direktorius R.Peciulevičius.
Situaciją dėl šio bet kokia kaina prastumti bandomo projekto gerai žinantis R.Peciulevičius ruošiasi atvykti ir į Šiaulius, kur spalio 31-ąją A.Visocko iniciatyva „Toksikos“ problemos bus svarstomos per tądien vyksiantį Šiaulių miesto tarybos posėdį.
„Tarybos posėdžiai vieši – galima ateiti į posėdžių salę, stebėti posėdį internetu ar perklausyti garso įrašą, kuris bus patalpintas savivaldybės svetainėje.
Kviečiu visus pasinaudoti šiomis galimybėmis, nes tik viešumas gali užkirsti kelią šiam kėsinimuisi ne į vieno ar kelių, o į šimtų tūkstančių žmonių sveikatą“, – portalui lrytas.lt sakė A.Visockas.
„Toksikos“ vadovybė savo nuomonės neturi
Portalas lrytas.lt pamėgino išsiaiškinti, ką apie stringantį pavojingų atliekų deginimo gamyklos projektą mano dabartinė „Toksikos“ vadovybė.
Tačiau paaiškėjo, kad pavojingų atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės vadovai jokios nuomonės neturi arba vengia ją reikšti.
Klausimus raštu pateikusiam žurnalistui laikinai „Toksikos“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Stasys Vasiliauskas nurodė, kad klausti reikėtų ne jo, bet... oficialaus UAB „Toksika“ atstovo spaudai – ryšių su visuomene kompanijos „Piar“.
