Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos seniūnas Audrius Slavinskas ne tik vadovauja vietos seniūnijai, bet ir pats ūkininkauja. Jo laukuose taip pat ne sykį yra darbavęsi šernai, todėl vyras sako puikiai suprantantis ūkininkų apmaudą, kai atvažiavęs į pasėlių lauką randi jį suniokotą. Tačiau, anot A. Slavinsko, konfliktų tokiais atvejais nekiltų, jei ūkininkai ir medžiotojai vieni kitų atžvilgiu elgtųsi sąžiningai ir geranoriškai.
Šiuo metu šalyje galiojantis Medžioklės įstatymas įpareigoja medžiotojų būrelį, kuriam priskirtame plote žvėrių padaryta žala, ūkininkui atlyginti nuostolius. Šeimininkai savo ruožtu turėtų bendradarbiauti su medžiotojais ir informuoti juos apie pastebėtą žvėrių „veiklą“ laukuose.
Jei gražiuoju susitarti nepavyksta, pirmiausia su raštišku prašymu atlyginti nuostolius žmogus turėtų kreiptis į vietos seniūną, o pastarasis inicijuoja, kad atvyktų savivaldybės sudaryta komisija.
„Mūsų seniūnijos teritorija užima 23 tūkst. ha plotą. Jame veikia vienas Prienų r. ir keturi Kaišiadorių r. registruoti medžiotojų būreliai. Ūkininkai ir medžiotojai konfliktuoja seniai. Ūkininkai lyg ir nori, kad medžiotojai vykdytų savo veiklą jų plotuose, bet, pavyzdžiui, galulaukėse nepalieka keliukų medžiotojų transportui pravažiuoti, o vėliau pyksta, kad šie išvažinėja pasėlius.
Medžiotojai savo ruožtu į ūkininkus žiūri iš aukšto. O kai yra trintis, ji į gera niekada neišeina“, - neabejoja seniūnas. Pasak jo, blogybė ir tai, kad dažnas medžioklės būrelis yra tarsi uždara kasta, į kurią noriau priimamas žymus miestietis, verslininkas nei vietinis žemdirbys.
Kalbėdamas apie vietos ūkininkų ir medžiotojų santykius, Kruonio seniūnas minėjo ir gerus pavyzdžius: už pavasarį šernų nuknistas bulves gavusi padorų atlygį gyventoja jų nė neatsodino, nusprendusi už gautus pinigus rudenį bulvių geriau nusipirkti. „Visais atvejais stengiuosi žmones suvesti, kad jie susitartų gražiuoju“, - teigė seniūnas, pripažindamas, kad paskutiniu atveju to padaryti nepavyko.
Kaišiadorių r. savivaldybės sudarytą komisiją vedžiodamas po šernų pažeistus žiemkenčių plotus ūkininkas A.Kelpša buvo nusiteikęs kategoriškai. „Kentėjau ilgai, bet galiausiai kantrybė trūko. Nuo šiol savivaldybės atstovus kviesiu kad ir kas savaitę, jeigu Kruonio medžiotojų klubas elgsis taip, kaip elgėsi iki šiol. Jeigu žvėrys eina į laukus, vadinasi, jų yra per daug. Medžiotojai šeria šernus dėl sportinio intereso. Pripratę prie gero pašaro šie ir eina į pasėlius. Tad kodėl dėl to turi nukentėti eilinis ūkininkas?“ – neslėpdamas apmaudo klausė A.Kelpša.
Ne mažiau kategoriškai nusiteikęs buvo ir Kruonio medžiotojų klubo valdybos narys Rimas Tamošiūnas. „Saugoti nuo žvėrių pasėlius pagal įstatymą privalome mes. Tačiau pasėliais rūpintis turi ir pats šeimininkas. Per vieną naktį labai didelės žalos šernai nepadaro. Paprastai tai būna mažiausiai savaitės „darbas“.
Todėl ūkininkas turėtų kasdien apvažiuoti savo laukus ir pats žiūrėti, kas juose vyksta, bei laiku informuoti medžiotojus. O dabar tėškė savivaldybėje prašymą ant stalo ir apmokėk jam nuostolius. Be to, į tinkamai išdirbtus laukus šernai ir neina. O dabar suprasti sunku, ką A.Kelpša augina – kvietrugius ar rapsus, nes rapsų pabirų laukuose pilna. Čia tikra žvėrių šėrykla“, - piktinosi R.Tamošiūnas. Savivaldybės komisijos nariai ramino įsismarkavusius vyrus teigdami, jog šiuo atveju kalba eina ne apie agrotechnikos reikalus, o apie šernų padarytų nuostolių dydį.
Todėl buvo kruopščiai matuojami pažeisti laukų plotai, diskutuojama, o nesant vieningos nuomonės, ir balsuojama. A. Kelpšą papiktino faktas, kad komisija priėmė sprendimą vieno laukų, kuriame ūkininkas žiemkenčius jau suspėjo atsėti, šernų pažeistu nepripažinti.
Nors, sako, seniūną žodžiu apie tai ir buvo iš anksto informavęs. „Suprantu situaciją, tačiau komisija tikrai nenori bylinėtis teismuose, todėl pažaidos šiame lauke užfiksuoti negalime“, - kviesdamas komisijos narius balsuoti, konstatavo Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernatavičius.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kaišiadorių skyriaus valdybos pirmininkas Vilius Karpavičius, žvalgydamasis po šernų išknistus žiemkenčių plotus, nestojo vienašališkai ginti savo kolegų „munduro“. Anot jo, žiemkenčiams šernų padaryti nuostoliai akivaizdūs, tad Kruonio medžiotojų klubas galėjo pastatyti daugiau medžioklės bokštelių, aktyviau veikti, o svarbiausia – pasistengti su ūkininku susitarti gražiuoju, pašnekovo žodžiais, „kad ir vienu kitu šernienos kumpiu ūkininką retkarčiais pamaloninti“.
„Medžioklės įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja, kad už būrelio medžioklės plotuose žvėrių padarytus nuostolius finansiškai atsako medžiotojai. Dėl to jokios raštiškos sutarties ūkininkams ir medžiotojams šiuo metu sudarinėti neprivalu. Tiesa, 2001-2002 metais tokių sutarčių reikėjo. O nuo kitų metų sausio 1 d. ūkininkai galės uždrausti savo žemėje medžioti. Medžioklės ploto vienete turintis ne mažiau kaip 100 ha nuosavos žemės ūkininkas pirmumo teise galės tapti medžioklės būrelio nariu ir savarankiškai saugotis nuo laukinių žvėrių“, - teigė V.Karpavičius.
Kita vertus, anot jo, reikia suprasti ir medžiotojus, kuriems medžioklė – laisvalaikio hobis. Todėl žmonės negali kasnakt budėti baidydami šernus. V.Karpavičiaus pastebėjimu, šiemet kaip reta gausus gilių derlius. O jų priėdusių šernų organizme padidėja rūgštumas. Norėdami jį neutralizuoti, žvėrys ir eina į laukus, ieškodami sliekų, šaknų, o pievose – kmynų ir grambuolių lervų. Tai, kad išknistos duobės gilesnės nei dirvoje guli sėklos, atkreipė dėmesį ir Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas M.Bernatavičius.
„Tiesą sakant, kitos išeities, kaip tartis gražiuoju, nematau. Pažangios šalys šią problemą sprendžia kitaip – ten laukinės faunos padarytą žalą kompensuoja valstybė. O ir patys ūkininkai svetur elektriniais „piemenimis“ tveria ne tik gyvulius, bet ir kukurūzus, kitus pasėlius, naudoja šernus atbaidančius repelentus“, - kabėjo Lietuvos MŽD Kaišiadorių skyriaus, per metus sumedžiojančio 700-800 šernų, valdybos pirmininkas. Jam pritardamas Kruonio medžioklės klubo atstovas R.Tamošiūnas taip pat pastebėjo, kad jei ūkininkas turi resursų kelis kartus per sezoną pasėlius nupurkšti įvairiais chemikalais nuo kitų kenkėjų, gali rasti lėšų ir repelentams nuo žvėrių.
Ūkininkas A.Kelpša, skaičiuodamas padarytus nuostolius, vardijo darbus, kuriuos turės atlikti iš naujo.
„Pažeistus žiemkenčių plotus reikės atsėti. Taigi javai subręs skirtingu metu ir jų kokybė neabejotinai bus prastesnė. Pavasarį atsėjus rapsus, žieminiai sužydės gegužės pabaigoje, vasariniai – liepą. Vadinasi, subrendimo laikas irgi bus skirtingas. Bet negana to, kad patyriau nuostolių, šiandien išgirdau dar ir grasinimų. Tad ar galiu jaustis saugus? Gal mane kaip šerną paties palaukėje paklos?“ - ironizavo A.Kelpša, pridurdamas, jog neabejoja, kad po konflikto su medžiotojais savo ūkyje sulauksiąs ne vienos valstybinių institucijų patikros, nes bus joms anonimiškai įskųstas.
„Turėsiu aiškintis, rodyti dokumentus, žurnalus, veltui gaišti laiką“, - kalbėjo ūkininkas, prognozuodamas, kad ir išsinuomoti žemės, kurios savininkai yra medžiotojai, vargu ar gausiąs. Kruonio medžiotojų klubo atstovas R.Tamošiūnas irgi dėstė savo nuomonę. Pasak jo, jeigu tik pajus, kad gali pasipelnyti, ūkininkai ir spaus medžiotojus.
Kitokiomis nuotaikomis ūkininką A.Kelpšą ir savivaldybės komisiją pasitiko medžiotojų klubo „Švenčius“ atstovai. Šio klubo medžioklės plote šernai taip pat gerokai išrausė A.Kelpšos žiemkenčius. Tačiau net nelaukdami ūkininko priekaištų klubo nariai Algis Grenda ir Romaldas Zelenkauskas siūlė geranorišką pagalbą. „Saviškių medžiotojų talką organizuosime, akmenis iš ūkininko laukų parinksime, sugadintą pasėlį, prie lengvo keturračio prisikabinę akėčias, atsėsime. Tegu tik ūkininkas sėklomis aprūpina“, - su šypsena kalbėjo vyrai.
A.Kelpša, spausdamas šiems medžiotojams ranką, taip pat neslėpė pasitaisiusios nuotaikos. Pasak jo, „Švenčius“ – pirmasis būrelis, kuris geranoriškai ieško išeities iš nemalonios situacijos. „Tuo metu, kai vieni grasina, kiti siūlo ūkišką pagalbą. Man net pačiam į galvą tokia mintis nebuvo šovusi“, - džiaugėsi A.Kelpša.
Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos sudaryta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija darbą tęs dar keletą dienų, nes šernai pažeidė ne vien A.Kelpšos pasėlius keliolikoje laukų, bet ir kitų rajono ūkininkų žiemkenčius.
Tad šiame kontekste galima įžvelgti ne tik ūkininkų ir medžiotojų geranoriškumo vieniems kitų atžvilgiu stoką, bet ir Medžioklės įstatymo netobulumus, dėl kurių žemdirbiai ir medžioklės mėgėjai atsidūrė skirtingose barikados pusėse, ir „išrausti“ netgi gana gilią „šaknį“ – šalyje neįvykusį žemės konsolidacijos procesą, nes dėl to, norėdamas patikrinti savo pasėlių laukus, dažnas stambesnis ūkininkas priverstas per dieną numinti netgi ne vieną šimtą kilometrų.
