Comenius projektai - tai daugiašaliai Europos Sajungos mokyklų bendradarbiavimo projektai. Jų tikslas stiprinti dalyvių, kaip vieningos Europos gyventojų, identitetą ir prisidėti prie Europos be sienų koncepcijos įgyvendinimo.
Po ilgos ir varginančios kelionės, kuri truko 22 valandas, atvykome į Rūpoldingą (Ruhpolding) - „Ramybės miestą“. Su plačia šypsena veide mus pasitiko vokiečių koordinatorė Monika. Įsikūrę, ėjome pasivaikščioti po miestą ir su juo susipažinti.
Rūpoldingas - tai nedidelis kurortinis miestelis, apsuptas Alpių kalnų. Miestelyje yra daug nakvynės namų jaunimui ir ekskursuojančioms klasėms, viešbučių, parduotuvių. Žvilgsnį traukė išpuošti gyvenamieji namai, balkonai su žydinčiomis gėlėmis, langinės su spalvotais raštais, tik Bavarijai būdinga tapyba su kasdieninėmis gyvenimo scenomis ant tinkuotų lauko sienų, nedidelės gatvės grįstos akmenimis, bei labai draugiški žmonės. Visur tvyro jaukumas.
Miestelis įsikūręs tarp nedidelių kalvelių, ant kurių užlipus atsiveria nuostabus vaizdas į miestą (ypač naktį).
Smagiai pasivaikščioję edukaciniu Legendų keliu, užbaigėme pirmą susipažinimą su Bavarija.
Kitą dieną traukiniu, išvykome į Miuncheną (München). Važiuojant negalėjome atitraukti akių nuo lango: maži miesteliai su smailais bažnyčių bokštais, stovintys rudeninių Alpių fone. Mums - lygumų gyventojams - kalnų žavesio niekas negali nukonkuruoti.
Nuostabi Bavarijos sostinės Katedra bei Rezidencija. Mūsų akys tikrai nebuvo matę tiek daug paauksuotų kambarių, milžiniškų, tik priėmimams iškabinamų gobelenų, per visas lubas besidriekiančių freskų. Muziejaus gidė pristatė mums šį pastatą kaip Versalio kopiją. O už rezidencijos ribų matyti pastatai mums bylojo apie turtingą šios federalinės žemės istoriją.
Vakaras mums taip pat žadėjo daug įdomių akimirkų su Comenius projekto dalyviais - mokiniais iš kitų šalių.
Saulėtą bei šiltą trečiosios projekto vizito dienos rytą traukiniu išvykome į Traunsteino miestą, į mokyklą, kurioje mokosi mūsų projekto draugai. Jie mus supažindino su savo mokyklos turima mokymo baze ir specifika.
Vėliau, mes - mokiniai, pasiskirstę į nedideles grupeles, gavome užduotis. Pagal pateiktas nuorodas, vokiečių mokinių padedami, mes, senojo Gintaro kelio šalies atstovai, vaikščiojome po miestą Traunsteino druskos kelio pėdsakais. Po kelių valandų pasivaikščiojimo su kitais projekto dalyviais susitikome galutiniame nuorodų taške.
Apsilankymas Hofbraeuhaus alaus darykoje buvo kita projekto programos (Alaus kelio) dalis. Buvo įdomu pamatyti, kaip ir kur gaminamas bavariškas alus, per kiek laiko subrandinamas ir paruošiamas prekybai.
Klausėmės šios įmonės kilmės istorijos siekiančios 1712 metus.
Edukacinės ekskursijos gale iš dirbtinio rūko išniro šio verslo įsteigėjo Bavarijos kurfiursto Maksimiljano I figūra, kuri „prakalbo“ apie tai, kad žmogus turėtų visada pagalvoti apie tai, kuo gyvenime užsiimti, kad paliktum pėdsakus po savęs.
Po įdomių nuotykių grįžome į Rūpoldingo miestą. Vakarą užbaigėme pasivaikščiodami po miestą su vengrais.
Trečiadienio rytas žadėjo dar vieną smagų nuotykį. Po skanių pusryčių vykome į Seebruck miestą, įsikūrusį prie Chymzės (Chiemsee) ežero. Ten aplankėme Romos legionierių muziejų, kur mus supažindino, kaip romėnų kariai užkariautose vietose steigė gyvenvietes ir įtvirtino savo kultūrą. Buvome aprengti tų laikų karių rūbais ir supažindinti su ginkluotės privalumais.
Papietavę grįžome atgal į Rūpoldingą. Kilome keltu į Raušbergo (Rauschberg) viršūnę Alpių kalnuose. Atsivėrusi aplinkinių kaimų panorama buvo nepakartojama ir neįmanoma žodžiais perteikti emocinio pasitenkinimo, patirto šioje kvapą gniaužiančioje vietovėje. Pasivaikščiojimą po kalnus 1670 m. aukštyje ilgam prisiminimui užfiksavome vaizdais.
Paskutinį vakarą Vokietijoje praleidome boulinge su vengrų ir slovakų mokiniais. Smagiai pažaidę, pasivaikščiodamos grįžome namo.
Paskutinės kelionės dienos rytą atsibudome su gana liūdna nuotaika - juk paskutinė diena Bavarijoje.
Išvažiavome į Traunšteiną, ilgesingais žvilgsiais palydėdami antraisais namais tapusį mūsų viešbutį. Nuotaikas praskraidino paskutinis apsilankymas organizatorių mokykloje Traunsteine.
Mokykloje aptarėme praleistą laiką kartu, pasikeitėme dovanomis, prisiminėme smagius momentus. Mes visai nesitikėjome, jog grįžimo namo diena suteiks mums dar daugiau prisiminimų, nes tik trumpam užsukome į Austrijos miestą - Salcburgą (Salzburg). Miestas atrodė tikrai įspūdingai.
Vokiečiai koordinatoriai palydėjo mus ant uolinio skardžio, nuo kurio matėsi lomoje išsidėstęs Mocarto miestas su per jį tekančia plačia tiurkio spalvos Salzach upe, tai šen tai ten kyšančiais senųjų bažnyčių bokštais, ir už jų besidriekiančiomis Alpėmis. Po bendrų pietų nutarėme, kad, įsidėtas savo malonumui gitaras, galėtume prasmingai panaudoti sudainuodami atsisveikinimo dainą. Priedainį išvertėme į vokiečių kalbą ir mums pritarė visi projekto dalyvai.
Po ilgų apsikabinimų, kontaktinių duomenų pasikeitimų ir paskutinių atsisveikinimų, nuskubėjome į autobusiuką, kelionėn į mūsų laukiančius namus.
Projekto vizitas mums buvo įvairiapusiškai naudingas: susipažinome su senaisiais prekybiniais Vokietijos keliais ir suvokėme, kad prekyba nuo seno skatino ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius mainus tarp tautų. Prisilietėme prie Senovės Romos Imperijos kultūros, tuo pačiu pagilinome savo turėtas vadovėlines istorijos mokslo žinias. Pamatėme nuostabią Vokietijos gamtą.
Bendraudami su projekto dalyviais ir vietiniais žmonėmis, pagilinome kalbos žinias (išmokome netgi vengrų kalbos žodžių). Pamatėme, kad žmonės iš svetur yra malonūs, sąžiningi ir noriai bendraujantys. Lengvai užmezgėme draugiškus santykius su projekto dalyviais. Nors pradžioje peržengti kalbos barjerą buvo sunku, išsiskirti buvo dar sunkiau. Kelionės metu artimiau pažinome ir savo bendrakeleivius iš Lietuvos.
Dalyvavimo projekte patirtis praplėtė mūsų akiratį bei nustebino mus pačius: daugelis pajutome norą ar būtinybę įvairiapusiškai tobulinti save ateityje (mokytis kalbų, daryti mažus gerus darbus aplinkiniams).
Parengė Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimanzijos gimnazistės G.Greifenbergerytė, A.Šalkevičiūtė, G.Augustinaitė, R.Karpavičiūtė, P.Rutkaitė
