Neseniai Vechtoje (Oldenburgo sritis) apsilankiusi lietuvių delegacija apžiūrėjo nepilnamečių, moterų, vyrų ir vaikus auginančių moterų įkalinimo įstaigas.
Remiantis jų pasakojimu ir mūsų šalies Kalėjimo departamento informacija, portalas lrytas.lt palygino, kokiomis sąlygomis nusikaltėliai atlieka bausmę Lietuvoje ir Vokietijoje.
1. Kalinių skaičius kameroje
Šiaurės Vokietijos įkalinimo įstaigos lietuviams kiek primena rojų ar sanatoriją. Ten 90 proc. įkalintų vyrų gyvena po vieną kameroje. Po du gyvena tik tie, kuriems gali prireikti neatidėliotinos pagalbos – serga diabetu, epilepsija, linkę į savižudybę.
Kiekvienoje kameroje nuteistasis naudojasi atskiru tualetu.
Lietuvos pataisos namuose nuteistieji gyvena bendrabutinio tipo patalpose. Yra patalpų, kuriose gyvena ir 20 žmonių. Portalo kalbintas buvęs kalinys Erlandas Komisoraitis, pernai paleistas iš Alytaus pataisos namų, pasakojo, kad jis gyveno salėje su dar 21 įkalintuoju. Jie miegodavo metalinėse kareiviško tipo dviaukštėse lovose.
Iki gyvos galvos nuteisti asmenys gyvena kamerose po vieną, nebent pageidauja gyventi dviese su tokią pačią bausmę atliekančiais likimo draugais.
Jei bausmė teminuota – keli, keliolika ar keliasdešimt metų, kaliniai gyvena kamerose po keturis.
Kalinių amžius
Šiaurės Vokietijoje nusikaltę 21-26 metų vaikinai nelaikomi kartu su vyresniais įkalintaisiais. Jie kali atskirai, kad jų nepaveiktų užkietėjusių nusikaltėlių pavyzdys.
2. Privalomas darbas ir atlygis
Suaugusiųjų kalėjimuose Šiaurės Vokietijoje privaloma dirbti. Įkalintieji dirba 5 dienas per savaitę, 8 valandas per dieną. Jų darbai – paprasti. Kiekvienas iš jų gauna uždarbį. Tarkime, darbas šiltnamyje prižiūrint daržoves, arbatžoles ar gėles per dieną apmokamas 11 eurų (38,5 lito).
Kol įkalintos motinos dirba (Vokietijoje atskirai kali moterys, kurios augina nepilnamečius vaikus), jų atžalas prižiūri socialiniai pedagogai, yra žaidimų salė mažesniems ir didesniems vaikams.
Ir Lietuvoje įkalintieji teoriškai privalo dirbti. Tačiau rinkos situacija tokia, jog ne visiems kaliniams gali pasiūlyti darbo. Jei nuteistasis dirba, jis gauna įstatymo nustatytą užmokestį.
Taip pat įkalintieji tam tikrą valandų skaičių neatlygintinai turi dirbti įstaigos gerovei.
3. Galimybė išeiti į miestą ar mokyklą
Moterys, kurios augina mažamečius vaikus, ir nepilnamečiai Šiaurės Vokietijos kalėjimuose gali kelioms valandoms išeiti į laisvę. Mokyklinio amžiaus jaunuoliai yra išleidžiami į vidurines mokyklas. Pamokas jie lanko su laisvėje gyvenančiais jaunuoliais.
Vaikus auginančios įkalintos motinos gali kelioms valandoms palikti įkalinimo įstaigą, nuvažiuoti į miestą apsipirkti ar sutvarkyti kitus reikalus. Bėgti iš kalėjimo joms labai neparanku. Bėgles policija greit sugauna. Už pabėgimą jų gyvenimo sąlygos ženkliai suprastėja, ir, be abejo, joms nebeleidžiama gyventi su vaikais.
Lietuvos kalėjimuose taip pat pasitaiko atvejų, kai įkalintieji be sargybos ar su palyda gali išeiti iš įkalinimo įstaigos. Įstatymais tai leidžia darbo, mokslo ar socialinės reabilitacijos tikslais. Dėl darbo į laisvę be apsaugos nuolat eina apie 140 įkalintųjų. Iš viso Lietuvoje šių metų pabaigoje kalėjo beveik 10 tūkst. žmonių. Dauguma jų – beveik 9,3 tūkst. – vyrai.
Nuteistieji lydimi pareigūnų ar vieni į laisvę gali išeiti ir dėl šeimyninių aplinkybių – artimojo laidotuvių ar sunkios ligos.
4. Prižiūrėtojų uniformos ir ginklai
Nepilnamečių kolonijoje, moterų ir moterų, kurios augina vaikus, kalėjime pareigūnams draudžiama dėvėti uniformas. Jie dažniausiai dėvi civilius drabužius – džinsus, marškinėlius ar kitą kasdienę aprangą.
Prižiūrėtojai prie diržų nesegi ginklų ir antrankių. Su savimi jie turi tik pultelį, kurį paspaudę gali pranešti apie jiems kilusį pavojų. Tokiu būdu kuriama jauki aplinka, stengiamasi kuo mažiau traumuoti ten gyvenančius paauglius ir vaikus bei moteris.
Uniformuoti prižiūrėtojai dirba tik suaugusių vyrų kalėjime.
Lietuvoje visi apsaugos ir priežiūros darbuotojai yra uniformuoti. Ginkluotiems pareigūnams į teritorijas ar patalpas, kuriose yra nuteistieji, įeiti draudžiama. Pareigūnai gali turėti specialias priemones, tačiau jas stengiasi nešioti nedemonstruodami. Nepilnamečių įstaigose šios priemonės naudojamos tik ypatingais atvejais.
5. Atsakomybė už kameros išvaizdą
Kai įkalintasis įsikrausto į kamerą Vokietijos kalėjime, jis pasirašo, kokios būklės kamerą gauna. Apžiūri, kokios yra lubos, grindys, sienos, tualetas, durys, lova, čiužinys, patalynė.
Prieš kaliniui paliekant kamerą, vėl vyksta apžiūra. Komisija tikrina kameroje esančius daiktus ir jos būklę. Jei įkalintasis ką nors suniokojo ar apgadino, apibraižė ar kitaip suniokojo sienas ar lubas, iš jo uždarbio yra nuskaičiuojami pinigai kameros remontui.
Lietuvoje kalinių atsakomybė už kamerą nenumatyta.
Rūkymas kamerose
Moterų kalėjimuose Vokietijoje leidžiama rūkyti kameroje. Jei moteris nori, gali pasikviesti kartu parūkyti draugę. Kameros durys turi būti atviros, kad būtų matoma, ką jos veikia.
Lietuvos kalėjimuose nuolat rakinamose kamerose laikomiems asmenims leidžiama rūkyti kameroje. Bendrabutinio tipo patalpose rūkyti galima tik tam skirtose vietose.
6. Valandos treniruoklių salėse
Kadangi suaugę įkalintieji Vokietijoje dirba, turi mažiau laiko malonumams. Tačiau net ir jų laisvalaikis ne visada yra toks, kokio norėtų.
Tarkime, auginti raumenis sporto salėje galima ribotą valandų skaičių. Įkalintieji naudotis treniruokliais gali tik vieną valandą per savaitę. Šios taisyklės tikslas – neleisti per daug sustiprėti kaliniams, kad jie nenaudotų jėgos vieni prieš kitus, o išėję į laisvę nesužalotų kitų asmenų.
Treniruokliais Lietuvos kalėjimuose nuteistieji gali naudotis laisvu laiku. Naudotis sportui skirtomis patalpomis nuteistieji gali pagal grafiką. Griežto limito, kiek valandų galima sportuoti, nėra.
7. Pasimatymų skaičius
Pasimatymų skaičius Vokietijos kalėjimuose neribojamas. Įkalintieji su artimaisiais gali susitikti kad ir kasdien. Pasimatymo trukmė – 1 valanda. Susitikti galima ne darbo metu. Ilgalaikių pasimatymų, kai įkalintasis su artimuoju susitinka parai ar ilgiau, nėra.
Lietuvoje pasimatymų skaičius priklauso nuo to, kokiai grupei asmuo priskiriamas. Tarkim, jei priskiriamas lengvai grupei, jis gauna du pasimatymus (ilgalaikį ir trumpalaikį) kartą per du mėnesius.
8. Mokestis už elektrą
Jei kalinys kameroje nori turėti televizorių, jis per mėnesį moka 4 eurus (14 litų) per mėnesį už elektrą. Tokį patį mokestį moka įkalintos moterys, kurios nori kameroje naudotis plaukų džiovintuvu.
Panaši sistema veikia ir Lietuvoje. Įkalintieji, kurie turi savo prietaisus, turi mokėti už jų sunaudojamą elektrą pagal jų galingumą. Dažniausia kaliniai turi televizorius. Už jį žmogus per mėnesį moka po 6 litus. Už elektrinius virdulius – iki 12 litų per mėnesį. Už prietaisus iki 15 vatų galingumo mokėti visai nereikia.
9. Įeinančių pareigūnų tikrinimas
Vokietijos kalėjimuose įeinančių pareigūnų niekas netikrina. Jie puikiai žino, kas jų laukia už įneštus narkotikus ar kitus neleistinus daiktus. Toks pareigūnas savaime suprantama negaus pensijos, bus sunku rasti darbą. Be to, pareigūnas už narkotikų platinimą atliks bausmę kitoje įkalinimo įstaigoje.
Kalėjimuose Lietuvoje turi būti tikrinami ne tik pareigūnai, bet ir visi kiti įeinantys žmonės, išskyrus nedidelį sąrašą asmenų, turinčių galimybę patekti į kalėjimus be leidimo.
10. Draudžiamų/privalomų daiktų sąrašas
Lietuvos kalėjimuose yra draudžiamų daiktų sąrašas. Draudžiama kameroje turėti žirkles, peilį, narkotikų ir panašių dalykų. Vokietijos įkalinimo įstaigose yra sąrašas daiktų, kurie turi būti kameroje. Tai čiužinys, patalynė, stalas, lova, kėdė, tualetinis popierius, šepetys klozetui, veidrodis, kiti reikalingi daiktai.
Jei kalinys užsimano, ko nors daugiau nei yra kameroje, pareigūnai ir auklėtojai svarsto, ar leisti jam norimus daiktus turėti.
Vokietijoje įkalintiesiems nekyla mintis slapta turėti mobilųjį telefoną. Kalėjimo koridoriuose įrengti aparatai, kuriais nedarbo metu galima skambinti į valias. Taip pat koridoriuose yra vandens aparatai, iš kurių įkalintieji bet kada gali atsigerti.
