Niekam ne paslaptis, kad siūlydami nedidinti sunkmečiu sumažintų parlamentarų atlyginimų konservatoriai užsiima pigiausiu populizmu. Geriau jau nurodytų šaltinius, iš kurių įmanoma padidinti ne menkiau (bent procentine išraiška) nurėžtas pensijas.
Tik ar iš tiesų Seimas taip persidirba, kaip aiškina jo vadovė L.Graužinienė, kad būtinai reikia kelti atlyginimus, nes kitaip žmonės iš ten išsibėgios?
Praėjusi savaitė parodė, kad parlamente sunkaus darbo – per akis. Pirmiausia valdantiesiems reikėjo apginti banginio vardu pavadintą įmonę valdantį bendražygį, kuris jau ne pirmą sykį klumpa ant grėblio iš Rytų.
Apgynė kaip reikiant: patys dėjo į kojas, todėl prisiekęs kvislinginių pažiūrų medžiotojas išliko poste ir galės kitąmet tikėtis didesnės algos. Nors pats nuolat aiškina ne dėl pinigų, o dėl partijos dirbantis.
Dėl partijos (tiktai kokios?) tikriausiai kovėsi ir Darbo partijos liūtai, raginę priimti Kijevą smerkiančią rezoliuciją. Esą jeigu nepaleisite J.Tymošenko gydytis į Vokietiją, Europą matysite kaip savo ausis.
Rietenos truko ne vieną minutę ar valandą. Kad paskui „darbiečiai” nusileido ir buvusios Ukrainos premjerės pavardės dokumente neliko, ne taip jau svarbu. Užtat kiek laiko sugaišta!
Ir šiukštu nedrįskite sakyti, kad bergždžiai: juk ginčytis – šventa parlamentinės demokratijos teisė.
Užtat ir užrašome šias sapaliones ir užkulisines derybas kaip darbadienį Seimo nariams.
Ką jau kalbėti apie nusiplūkusį P.Gražulį.
Žmogus sugebėjo ne tik rankas už (arba prieš) vieną ar kitą teisės aktą kilnoti, bet ir kolegas paprotinti. Antai M.A.Pavilionienei rado laiko pasiūlyti atlikti išpažintį, o ne su jaunais meilužiais duotis.
Užtat liberalei D.Kuodytei žymusis Petras netgi pažadėjo padovanoti kelnes su užtrauktuku užpakalyje. Mat ji su bendražygiais irgi labai sunkiai dirbo Lietuvos labui: pasiūlė mūsų šalies homoseksualų siaubą išbraukti iš Seimo delegacijos Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje.
Kaip reikiant sužibėjo ir V.Uspaskichas. Tiesa, Seime, kai buvo balsuojama, pavyzdžiui, už Valstybės tarnybos ar Maisto įstatymų pakeitimus, prie jo pavardės nėra nei „už”, nei „prieš”, nei „susilaikė”.
Juk visa tai – smulkmenos, palyginti su „užklasine” veikla. Pavyzdžiui, plėšyti savo partinę augintinę primenančias lėles tiesioginiame televizijos eteryje.
Įsivaizduokite, kiek tam reikia valios pastangų ir jėgos!
Kaip matyti iš praėjusios savaitės rezultatų, mūsų Seimas dirba išsijuosęs: ir dieną, ir vakarais, o gal net ir naktį.
Todėl, tamsta A.Kubiliau ir visi ponai opozicionieriai, nustokite svaigę ir raudoję dėl didėsiančių algų. Argi nematote, kokia našta slegia parlamentarų (ir jūsų taip pat) pečius, kokie jie išvargę ir šviesios dienos seniai neregėję?
O jūs, ekspertėliai, skaičiuojantys, kad vietoj didesnių Seimo narių atlyginimų galima renovuoti šimtą ar du šimtus daugiabučių, geriau jau prikąskite liežuvį.
Juk koks vargas Seime prasidės netrukus, kai teks tampyti (nors ką jau ten – tiesiog draskyti) biudžeto antklodę?
Vos nepamiršau: juk praėjusią savaitę seimūnai priėmė Lietuvai ir jos ateičiai labai svarbų įstatymą – dėl metropoliteno.
Nei aštuonių, nei dviejų milijardų, anei milijono litų jam nėra, o štai įstatymo staiga prisireikė. Kaip į tupyklą, kai vidurius susuka.
Nenustebsiu, jei netrukus bus įregistruota Nacionalinė kosmoso užkariavimo strategija, Didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybos įstatymas ar rezoliucija Dėl marsiečių priėmimo į Jungtinių Tautų Organizaciją. Juk tai – įrodymas, kad Seimas dirba. Ir sąžiningai užsidirba.
