Visa partijos veikla yra tik viena didelė afera, kuriai vadovauja nuo teisėsaugos pasislėpusios Neringos Venckienės teta Audronė Skučienė.
Taip teigia „Drąsos kelio“ revizoriumi save vadinantis šios partijos narys Sigitas Martinavičius.
Dar visai neseniai prisiekinėjęs amžiną meilę N.Venckienei ir ištikimybę jos sukurtai partijai, „Drąsos kelio“ partijos narys S.Martinavičius dabar jau kalba kitaip.
Savo kailiu patyręs partiečių ir „violetinės“ publikos šmeižtą, S.Martinavičius sako vis dar norintis tikėti N.Venckiene ir viliasi, kad intrigos partijoje vyksta be jos žinios.
„Yra tik vienas klausimas, vienintelis – ar Neringa viską žino, ką daro A.Skučienė. Jei viską žino ir tam pritaria, tada aš čia susprogdinsiu viską“, – lrytas.lt sakė „drąsietis“ S.Martinavičius.
– „Drąsos kelio“ partijoje nesate paprastas jos narys. Ne kartą kalbėjote viešai, partijos vardu. Kas atsitiko? Išmetė jus iš partijos?
– Neseniai sulaukiau A.Skučienės skambučio, pasakė, kad sušaukė partijos tarybą, kad mes mane lauk, bet dar, atrodo, neišmetė.
Pats išeisiu, jei neišmes, nes partijoje matau labai daug problemų: rengiamas fiktyvus suvažiavimas, įkurti fiktyvūs skyriai.
Naudojami valstybės pinigai, bet niekas nedaroma, todėl aš viešai keliu problemas ir sakau, kad nei A.Skučienei, nei Jonui Varkalai partijoje ne vieta, jie turi atsistatydinti.
– Jei niekas nedaroma, kaip jie naudoja valstybės skirtas dotacijas? Juk per dus kartus „Drąsos keliui“ buvo išmokėta beveik pusė milijono litų.
– Beveik visi žmonės, kurie yra partijos taryboje, yra ir skyrių pirmininkai ar jų pavaduotojai. Didžioji dalis jų sėdėjo be darbo.
Dabar tuos pinigus išsidalys savo algoms ir ketverius metus apsirūpins pragyvenimui. Išsinuomos kokias patalpas susirinkimams, kažką dar fiktyvaus sugalvos, taip ir išleis tuos pinigus.
– Partija turi skyrius. Kodėl jų nariai nieko nedaro?
– Buvau aš partijos Vilniaus skyriaus susirinkime. Pirmasis iš viso neįvyko, nes ten partijos nariai nerado tų patalpų, kuriose susirinkimas turėjo būti. Antrajame dalyvavo 7 žmonės, du iš jų buvo atsiųsti A.Skučienės.
Į paskutinį susirinkimą, kuriame buvo renkami skyriaus kandidatai į partijos suvažiavimą, neatvyko niekas, nes jis surengtas darbo dieną, 10 val. ryto.
Atėjo skyriaus pirmininkė Irena Malinauskienė ir dar kažkokia moterėlė, surašė protokolą ir įgaliojo save atstovauti visiems skyriaus žmonėms suvažiavime.
Tas pats vyksta visuose skyriuose. Nė viename mieste iškart susirinkimai neįvyko, o antrą kartą, kaip žinome, susirinkimas įvyksta net ir tuo atveju, jei neateina reikiamas skaičius partijos narių.
– Jūs esate Kauno miesto skyriaus narys?
– Partijos pagrindą ir sudaro Kauno rajono ir Kauno miesto žmonės. Šiuose skyriuose yra po 300–400 narių. Jei rajono skyriuje susirinkusios daugiau vyresnio amžiaus moterys, tai Kauno mieste iš tikrųjų buvo gana rimtų žmonių, kurių dalis ir dabar palaiko mane.
Su N.Venckiene buvome sutarę, kad einu į partijos tarybą ir gaunu Kauno miesto skyriaus pirmininko vietą, bet dabar šį skyrių, kaip suprantu, panaikino, sujungė su Kauno rajono, kuriam vadovauja ta pati A.Skučienė.
Nesuprantu tik vieno – kada Kauno rajono skyriuje įvyko susirinkimas. Man aiškina, kad jis įvyko, nors apie jį skelbta nebuvo, todėl neaišku, kokiu būdu miestas buvo prijungtas prie rajono.
Bet, matyt, jie pasitvarkė, kaip jiems reikia, bus sutvarkyti dokumentai, kad susirinkimas buvo, vieningai nubalsavo sujungti, o dabar suvažiavime A.Skučienė balsuos už visus 700 žmonių, kurių dalis iš viso nežino, kad buvo kažkokie susirinkimai ar kad vyks suvažiavimas.
– Nejaugi paprastiems partijos nariams nepranešama apie tai, kad bus susirinkimas, suvažiavimas ar koks renginys?
– Jokių pakvietimų atvykti jie negauna. Ir apie gruodžio 7 dieną rengiamą visos partijos suvažiavimą greičiausiai bus paskelbta tik „Valstybės žiniose“ ir partijos tinklalapyje internete.
– Bet tas pats vyko ir pernai, kai daugelis partijos narių apie suvažiavimą sužinojo tik iš žiniasklaidos, šiam jau pasibaigus.
– Ne, tada situacija buvo kitokia. Niekas asmeniškai pakvietimų nesiuntė, bet kas skaitė, domėjosi, tie žinojo.
Kas atvažiavo, kas ne. Susirinko apie 30 žmonių, matyt, tik tiek jų ir yra aktyvių toje partijoje.
Šįkart net ir norėdamas į suvažiavimą nepateksi. Bus įleisti tik tie, kuriuos esą skyriai delegavo, o kaip tie delegatai buvo renkami, jūs jau žinote.
– Jūs sakėte, kad N.Venckienė jums pažadėjusi Kauno miesto skyriaus pirmininko postą. Kada tai įvyko?
– Nenoriu šito viešinti. Mes su Neringa išties esame labai daug bendravę.
Ir jei šioje istorijoje nepalaikau A.Skučienės, nes ji yra aferistė ir dar baisiau, dar bandau tikėti, kad Neringa ne visur meluoja.
– Tikėjimas mažėja?
– Esu daug su ja bendravęs, su mergaite. Tikiu, kad A.Skučienė gali būti prikišusi nagus prie visų sekiojimų, žmogžudysčių, juk yra tie visi raštai, bet N.Venckienė čia gal niekuo dėta, juk ji su tais žmonėmis nebendravo.
– Taip, į gatvę ji neidavo, bet A.Skučienė irgi nieko nedarydavo be jos žinios.
– Kai Neringa frontą prilaikė, mes buvome atlikę nemažai reikalų, bet kai tik ji vasario mėnesį išvyko į Angliją, gavau pirmą signalą.
„Drąsos kelio“ tinklalapio prisijungimo kodai man nežinant buvo pakeisti ir jo administravimas buvo perduotas Aurelijai Gurskienei.
Jau tada supratau, kad vyksta kažkas blogo. Dabar man su jais viskas aišku. Yra tik vienas klausimas – ar viską žino Neringa? Aš vis dar linkęs tikėti, kad ne ir kad čia A.Skučienė yra tas kertinis blogio akmuo, tas pilkasis kardinolas.
Bendrauju ir su Aidu Venckumi, bet arba jis yra labai geras aktorius, arba bando nesikišti.
– Ar pats bandėte kalbėtis su A.Skučiene?
– Mes daug bendravome, siūliau, kokius darbus reikia atlikti, nes jų sąrašą buvau sudaręs, bet nė vienas dalykas, kurį siūliau, nepadarytas ir apskritai partija nieko nedaro. Sakiau, organizuojame sąskrydį, išvažiavimą su palapinėmis, išvyką baidarėmis. Niekas neįdomu.
Partija atsiribojo nuo visų patvorinių, „violetinių“, Seimo frakcijos Seime.
Dabar partija yra tik A.Skučienė ir dar kokie šeši jai pavaldūs žmonės: I.Malinauskienė, Alytaus skyriaus pirmininkas Raimundas Čiegis, Prienų – Dainius Danilevičius, dar pora.
Ką A.Skučienė pasako, tą jie padaro, jei pasiūlo kiti žmonės kažką naudinga, viskas būna atmetama.
Aš galiu atsiriboti nuo pedofilijos istorijos ir į partiją ėjau tik tam, kad Lietuvoje vyksta daug negerų dalykų, kad kažką būtų galima pakeisti, bet tik pasiūlai kažką, sulauki A.Skučienės reakcijos: „O man nusispjaut.“
– Jums pačiam nėra keista, kad partijoje yra nemažai žmonių, kurie žinomi ne iš gerosios pusės? Pavyzdžiui, Tatjana Žgunova, kuriai buvęs draugas Eugenijus Ostapenka ir jo šeimos nariai yra iškėlę ne vieną baudžiamąją bylą.
– Teko stebėti Klaipėdos skyriaus susirinkimą, kuriame T.Žgunova vos nesusimušė su tuomečiu skyriaus vadovu.
Tada paskambinau Neringai, pasakiau, kad jos jokiu būdu negalima priimti į partiją, nes viską sugadins.
N.Venckienė man tepasakė: „Jau per vėlu.“ Vėliau sužinojau, kad ji tuo metu tik buvo parašiusi prašymą įstoti į partiją, bet Neringa man išaiškino, kad ji jau sumokėjo 2 tūkst. litų, todėl išbraukti iš sąrašų negali.
Yra ten ir kitokių įdomių veikėjų, bet su jais man viskas aišku. Man kyla daug klausimų dėl Neringos. Aš nuoširdžiai ja tikėjau, dabar pereiti į kitą pusę man labai sudėtinga.
– Bijote pasekmių?
– Man tas pats, ką apie mane kalbės. Jau eidamas į tą partiją žinojau, kad būsiu apipiltas purvu. Ir tikrai – praradau ir draugų, ir, galbūt, gerą vardą Kaune.
Manau, kad per šią aferą kokie keturi žmonės pasitraukė iš gyvenimo.
Tai ir buvęs Klaipėdos prokuroras Stanislovas Stulpinas, ir Vadimas Juška iš Tytuvėnų.
Su S.Stulpinu bendravau iki paskutinės jo gyvenimo minutės, jis labai išgyveno, kad niekas nevyksta, o dėl V.Juškos, jei jie ir nepadėjo „pasikabinti“, tai jis taip pasielgė, nes neišlaikė nervai.
Jei tikrai paaiškės, kad jie „išdūrė“ žmones, aš atiduosiu visą savo gyvenimą, kad juos paviešinčiau.
