Tad 2014 metų Sočio olimpinėse žaidynėse Lietuvai galės atstovauti I.Tobias ir lietuvio D.Stagniūno pora, šiemet patekusi į pajėgiausių pasaulio čiuožėjų penkioliktuką.
Bet džiaugiantis nederėtų pamiršti, kad šių metų pradžioje prezidentė amerikietei parodė duris. Tuomet aiškinta, jog Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tiems užsieniečiams, kurie turi ypatingų ir neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra susiję su Lietuva nuolatiniais faktiniais ryšiais ir integravęsi į Lietuvos visuomenę. Užsienietis negali gauti pilietybės išimties tvarka, jei neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų.
Įstatymas liko tas pats, tačiau D.Grybauskaitės požiūris pasikeitė. Kodėl?
Prezidentūra paaiškino, kad ypatingais nuopelnais Lietuvai jau galima laikyti šį pavasarį minėtos poros pasaulio čempionate iškovotą 14-ąją vietą ir kelialapį į Sočio olimpiadą.
Be to, buvo priminta, kad I.Tobias jau daugiau kaip trejus metus tarptautinėse varžybose atstovauja Lietuvai, toliau mokosi lietuvių kalbos, jau išlaikė jos egzaminą, be to, dalyvauja JAV lietuvių bendruomenės gyvenime.
Būtų galima ginčytis, ar pasaulio čempionate užimta 14-oji vieta jau gali būti vertinama kaip ypatingi nuopelnai Lietuvai. Tiek to.
Žiūrėkime toliau: lietuvių kalbos I.Tobias uoliai mokėsi ir prieš prašydama pilietybės pirmą kartą, o jos testą Prezidentūroje išlaikė dar prieš neigiamą D.Grybauskaitės sprendimą šį sausį.
Tad ar tai, jog amerikietė dar geriau pramoko lietuviškai, dalyvauja mūsų išeivijos gyvenime, ir leidžia nuspręsti, kad ji jau įsiliejo į Lietuvos visuomenę, kaip to reikalauja įstatymai?
Nelengva patikėti, jog buvusį kategorišką prezidentės požiūrį į situaciją galėjo pakeisti vien šie argumentai.
Juk Prezidentūra atvirai įvardijo dar vieną motyvą, kuris greičiausiai ir buvo lemiamas, – visuomenės nuomonę.
Iš tiesų nemažai ir paprastų piliečių, ir garsių sporto visuomenės atstovų, ir politikų reiškė aktyvią paramą amerikietei tiek dabar, tiek anksčiau.
Vadinasi, galima daryti išvadą, kad kietą D.Grybauskaitės širdį suminkštino ne kas kitas, o artėjantys prezidento rinkimai ir rūpestis dėl savo reitingų.
Tačiau ar šalies vadovei, kuri jau beveik atvirai pripažįsta sieksianti antrosios kadencijos, tikrai dera naudotis visomis savireklamos galimybėmis, kurias jai suteikia užimamas postas – netgi tokiomis kaip Lietuvos pilietybės suteikimas išimties tvarka?
Kol kas apklausos rodo, kad D.Grybauskaitė būtų neginčijama rinkimų favoritė. Negana to, šią savaitę ji neteko pagrindinio galimo konkurento – valdančiųjų socialdemokratų lyderis A.Butkevičius pareiškė, jog prezidento posto nesieks.
Premjero sprendimas nenustebino. Galima spėti, kad šitokį A.Butkevičiaus žingsnį nulėmė ne tik jo noras toliau užsiimti ūkio reikalais, bet ir, ko gero, atviros priešpriešos su valstybės vadove vengimas.
Socialdemokratams rinkimuose atstovausiančio europarlamentaro Z.Balčyčio laukia iš tiesų nelengvi uždaviniai. Pirmasis – populiarumu bent priartėti prie Vyriausybės lyderio.
Vis dėlto šviesų D.Grybauskaitės būsimosios rinkimų kampanijos horizontą gerokai temdo slaptos saugumo pažymos nutekinimo skandalas.
Prezidentės ir Generalinės prokuratūros vadovybės, ko gero, nesuvaldyti teisėsaugininkai pričiupo D.Grybauskaitės ištikimąją patarėją D.Ulbinaitę.
Pastaroji pati prisipažino nutekinusi žiniasklaidai informaciją apie slaptą saugumo pažymą dėl Rusijos kėslų prieš šalies vadovę.
Tiesa, patarėja tikina, kad paskelbusi apie galimas grėsmes prezidentei tik įvykdžiusi šventą pareigą.
Susidaro įspūdis, kad prezidentė ir jai besilankstantys teisėsaugos vadovai, vis dar delsiantys reikšti įtarimus, svarsto, kaip pasinaudoti tuo, jog buvo atskleista ne pati pažyma, o tik informacija apie ją.
Beje, pažymą sukurpusio Valstybės saugumo departamento ekspertai greitai „nustatė“, kad viešumoje pasirodžiusi informacija yra verta daugių daugiausia „riboto naudojimo“, o ne valstybės paslapties žymos.
Realu, kad puoselėjami planai apskritai užgniaužti tyrimą, D.Ulbinaitės ir jos viršininkės teiginiams apie „būtinąją gintį“ suteikiant kokią nors kitą galimą teisinę formą.
Toks scenarijus įmanomas, nes šią savaitę Vilniaus apygardos teismas paskelbė neteisėtomis prokurorų, teismų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atakas prieš žurnalistus ir įpareigojimą jiems atskleisti informacijos šaltinį.
Kitaip sakant, vienas skandalingiausių bylos epizodų užverstas. Teisėsaugos pareigūnai turėjo dar vieną progą įsitikinti, kad uoliai tarnauti valdžiai, o ne visuomenei – pavojinga, jų karjerą žlugdanti tarnystė.
Tačiau ar pavyks taip pat sklandžiai išspręsti galvosūkį dėl D.Ulbinaitės? Vargu.
Juk to turėtų neleisti kai kurie valdantieji politikai. Vienas jų – prezidento rinkimuose jėgas išbandysiantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Darbo partijos atstovas A.Paulauskas.
Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius šią savaitę irgi stebėjosi vėžliškais teisėsaugos tempais, kurie kelia vis daugiau įtarimų.
Kas belieka daryti prezidentei? Siekiant išvengti net menkiausio pavojaus savo reitingui naudotis visomis galimomis apsisaugojimo priemonėmis – ir parankia teisėsauga, ir netgi teise suteikti pilietybę išimties tvarka.
Apžvalgininkas
