Kai Rygoje (Latvija) sugriuvo prekybos centras „Maxima“ ir žuvo net 54 žmonės, kauniečiai su baime ėmė žvelgti į didžiuosius miesto prekybos centrus. Apie tai praneša dienraštis „Lietuvos rytas“.
Bene daugiausia nerimo kelia milžiniškas pramogų ir prekybos centras „Akropolis“. Jau seniau ekspertai konstatavo, kad daugiaaukštė jo automobilių stovėjimo aikštelė pastatyta nevykusiai.
Statant „Akropolį“ svarbų vaidmenį vaidino ir žinomas Kauno architektas A.Kančas. Dėl statybos broko, nekokybiškai suręsto parkingo dabar ne tik jam, bet ir kitiems architektams, darbų prižiūrėtojams ir statybų įmonėms tenka aiškintis teismuose.
Aikštelė pastatyta nevykusiai
Pramogų ir prekybos centrą įsigijus Vokietijos kompanijai „Deka Immobilien GmbH“, naujųjų savininkų pasamdyti valdytojai netruko pastebėti defektus.
Daugiaaukštės automobilių aikštelės konstrukcijos deformavosi, gigantiškas statinys po truputį ėmė svirti į Nemuno pusę.
„Pastatas buvo statomas neprofesionaliai“, – teigiama parkingą tyrusios Vokietijos bendrovės „Sancon GmbH“ ataskaitoje.
Buvo skubiai imtasi priemonių statiniui stabilizuoti. Sutvirtintos jo konstrukcijos, įrengtos papildomos atramos. Darbai kainavo kiek daugiau nei 1,5 milijono litų.
Prisipažinimas – teisme
A.Kančo lobistinis vaidmuo paaiškėjo netikėtai – kai statybos broko taisymo išlaidas patyrusi „Akropolio“ savininkė kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Iš pramogų bei prekybos centrą stačiusios bendrovės „Mitnija“, parkingo sudedamąsias dalis projektavusios ir gaminusios bendrovės „Betonika“ ir laiduotojo – draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ buvo prašoma priteisti kompensaciją.
Byloje kaip tretieji asmenys dalyvauja ir „Akropolį“ projektavę architektai A.Kančas bei Gediminas Jurevičius.
Teisme buvo aiškinamasi, kas atsakingas už stovėjimo aikštelės projektavimo metu padarytas klaidas, kas atliko techninę statomo objekto priežiūrą.
A.Kančo studija pateikė atsiliepimą į ieškinį. Jame architektas kratėsi atsakomybės, neigė prižiūrėjęs parkingo projektavimą ir statybos darbus, tačiau atskleidė šokiruojančius faktus. Esą „Akropolio“ statybų užsakovams jis buvo reikalingas kaip lobistas, kuris, pasinaudodamas turima įtaka, rūpinęsis statybos leidimų gavimu.
Architektas pajuokavo?
„Akropolio“ architektūrinę dalį projektavęs architektas Gediminas Jurevičius kiek sutriko paklaustas, ar iš tiesų tvarkydamas statybų reikalus A.Kančas užsiiminėjo ir lobistine veikla. „O kas jums sakė, kad taip buvo?“ – klausė G.Jurevičius.
Pacitavus paties A.Kančo atsiliepime į ieškinį išsakytus teiginius apie vaidmenį gaunant leidimus ir darant įtaką architektams bei savivaldybei, G.Jurevičius spėjo, kad gal žmogus tik jautėsi pasamdytas užsiimti šia veikla.
„Aš A.Kančo nesamdžiau, o projekto vadovu nebuvau dėl to, kad laikinai neturėjau atestato. Aš dariau architektūrinę dalį, A.Kančas buvo projekto vadovas“, – sakė G.Jurevičius.
Sutartį dėl projekto valdymo su A.Kanču prekybos ir pramogų centrą stačiusi bendrovė „NDX projektai“ pasirašė 2006 metų vasario 1-ąją.
Nesigina formavęs nuomonę
„Vienas mūsų uždavinių buvo suprojektuoti „Akropolį“, projektą pristatyti visuomenei, prižiūrėti statybas. Dirbome kartu su G.Jurevičiumi pasidaliję darbus, aš buvau projekto vadovas“, – sakė A.Kančas.
Architektas neneigė užsiėmęs ir lobistine veikla.
„Tai nebuvo tiesioginė veikla. Aš buvau patyręs ir žinomas architektas, o tai, kad mes dirbame su šiuo projektu, jau savaime reiškė, kad viskas bus gerai. Jeigu gini projektą, vadinasi, juo tiki. Be abejo, šiame projekte esama ir tam tikrų trūkumų, tačiau privalumų, manau, nepalyginti daugiau“, – sakė A.Kančas.
Vizijos skiriasi nuo realybės
Kauno meras Andrius Kupčinskas „Laikinajai sostinei“ sakė nesistebintis, jog A.Kančas teismui prisipažino buvęs pasamdytas tam, kad darytų įtaką gaunant leidimus statyboms.
„Prisimenu, kad „Akropolio“ parkingo vizualizaciją tuo metu matėme visiškai kitokią, nei jis yra pastatytas dabar. Sunku pasakyti, kodėl taip nutiko, – eiliniams tarybos nariams rodytas vienoks projektas, o paskui jis su niekuo nepasitarus staiga pakeistas.
Iki šiol priekaištauju Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui N.Valatkevičiui, kad vizijos skiriasi nuo realybės“, – sakė A.Kupčinskas.
Kreipiasi ne tik dėl projektų
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Prikockis nustebo išgirdęs, jog A.Kančas teismui prisipažino samdytas tam, kad greičiau padėtų gauti reikiamus leidimus „Akropolio“ statyboms.
„Aš jį žinau kaip šio objekto architektą. Tiek A.Kančo darbai, tiek jo autoritetas tarp architektų vertinami tik teigiamai“, – kolegą gyrė Kauno architektų vadovas. G.Prikockis pripažino, jog užsakovai gana dažnai į architektą kreipiasi ne originalaus, aukšto lygio projekto, bet tikėdamiesi, kad jis greitai gaus leidimą statyboms.
Vardas įtakos nedaro?
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Negaliu pasakyti, kad A.Kančas darė įtaką savivaldybei gaunant leidimus „Akropolio“ statyboms.
Iš pradžių net nežinojome, kad A.Kančas yra projekto vadovas, nes kitiems projektams vadovavo G.Jurevičius.
Įtakingų architektų Kaune ne vienas, tačiau net su garsiu vardu daug įtakos nepadarysi – jeigu yra surinkti visi reikalingi procedūriniai dokumentai, nori ar nenori, leidimą statyboms vis tiek turi išduoti. Prisiminus parkingą, iš pradžių jį ketinta uždengti stiklu. Tačiau šios idėjos buvo atsisakyta dėl priešgaisrinių reikalavimų, taip pat dėl galimybės stiklui nukristi.“
