Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tvirtino, kad išaiškinimą šiuo klausimu turi pateikti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Už tai, kad turi būti sulaukta etikos sargų išvadų balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 35, susilaikė 6 parlamentarai.
Pasipiktinęs tokiu sprendimu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tvirtino, kad Seimo pirmininkei ir „darbiečiams“ tai yra partinis klausimas. Konservatoriai priekaištavo L. Graužinienei, kad ji vadovaujasi „asmeniniu Statutu“.
Tuo tarpu „darbiečiai“ Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, kad konservatoriai užsiima „viešųjų ryšių“ akcija. „Klausimas dėl neliečiamybės yra baigtas, taškas. Čia viešųjų ryšių akcija“,– sakė M.Zasčiurinskas.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis irgi pasipiktino konservatorių, kurie, jo nuomone, nuosekliai gina V. Uspaskichą, elgesiu. „Konservatoriai balsavo prieš komisijos sudarymą, neįtraukė šio klausimo į opozicinę Seimo darbotvarkę, sužlugdė Etikos ir procedūrų komisiją. Kas sieja konservatorius ir Darbo partiją – tai senas klausimas“,– svarstė politikas.
Jau nuo lapkričio 19 d. Seimui nepavyksta sudaryti laikinosios tyrimo komisijos, spręsiančios, ar sutikti Seimo narį V.Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Generalinis prokuroras D.Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį V.Uspaskichą, primena ELTA.
Ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui pradėtas, kai šių metų liepos 28 d. šis Seimo narys Vilniaus oro uoste, atsakydamas į žurnalistų klausimus, pasisakė apie Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius apkaltintąjį nuosprendį vadinamojoje Darbo partijos byloje.
Prokurorų vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad savo veiksmais V.Uspaskichas galimai parodė nepagarbą teismui.
Seimo statutas numato, kad parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas bei negali kaip nors kitaip būti suvaržoma jo laisvė.
