Antradienį už D.Grybauskaitės veto atmetimą balsavo 88, prieš buvo tik 23, susilaikė 1 parlamentaras.
Seimo priimtomis pataisomis numatoma, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu. Prezidentė tuo tarpu teigė, kad toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes sudaro prielaidas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo.
Seimo priimta Prokuratūros įstatymo pataisa yra antikonstitucinė, mano D.Grybauskaitė.
„Šiandien iš tikrųjų buvo atmestas Prezidentės veto ir priimta Prokuratūros įstatymo pataisa, kuri, mūsų nuomone, tai buvo išsakyta ir Prezidentės dekrete vetuojant šį įstatymą, neatitinka mūsų Konstitucijos, nes generalinį prokurorą, pagal šią įstatymo pataisą, yra sudaroma galimybė atleisti be jokių motyvų, tiesiog esant Seimo siūlymui“, – šalies vadovės poziciją antradienį perdavė jos vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Pasak R. Svetikaitės, iš šio įstatymo matosi tam tikra tendencija, kad politinės partijos nori daryti įtaką prokurorui.
„Tai, matyt, šiuo atveju matoma tam tikra tendencija iš šio įstatymo svarstymo, pateikimo, kai įstatymas buvo pateiktas, apsvarstytas ir priimtas per vieną dieną, ir kai tikrai nebuvo įsiklausyta į tuos argumentus, kurie buvo išdėstyti ir dekrete pagrindžiant labai rimtai šio įstatymo neatitikimą pagrindiniam mūsų įstatymui“, – kalbėjo šalies vadovės patarėja.
Tačiau ji pabrėžė, kad bus labai svarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas (KT). Prezidentė yra kreipusis į KT išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyta Seimo statute, kuris nėra įstatymas. Taip pat Prezidentė prašo išaiškinti, ar atitinka Konstituciją nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai.
„Turime labai gerai suprasti vieną dalyką: joks įstatymas negali būti viršesnis už Konstituciją, ir Prezidentė šioje situacijoje vadovausis Konstitucija“, – teigė Prezidentės patarėja.
Dar prieš balsavimą konservatorius Jurgis Razma kalbėjo, kad šiuo įstatymu yra labiausiai suinteresuotos dvi Seimo frakcijos – „Drąsos kelio“ ir Darbo partija, – turinčios problemų su teisėsauga, ir siūlė nusišalinti nuo šio klausimo.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis kalbėjo, kad Seimas nėra nusistatęs prieš Prezidentę, bet turi valią išsakyti savo nuomonę.
„Jis turi pareigą tvirtinti prokurorą, tai, manau, turi pareigą ir teisę išsakyti savo poziciją, įvertindamas prokuroro veiksmus, ir apie tai pranešti Prezidentei, ir Prezidentė toliau atsižvelgia ar neatsižvelgia į Seimo valią“, – kalbėjo politikas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Dainius Kreivys kalbėjo, kad šis įstatymo pakeitimas yra bandymas politizuoti Prokuratūros darbą, stengiantis parodyti, kad Prokuratūros nepriklausomybė – miražas ir kad Seimas – galios centras, į kurio pozicijas įvairiais klausimais privalu atsižvelgti.
„Valdančiosios daugumos siekis daryti įtaką byloms tampa akivaizdus“, – neabejojo D.Kreivys. Jo vertinimu, Seimas Prokuratūrą nori padaryti savo marionete.
Tuo tarpu Seimo narys Linas Balsys paragino šio klausimo netraktuoti kaip balsavimo už ar prieš Prezidentę. L. Balsio teigimu, Prokuratūros įstatymas numato, kad generalinis prokuroras lygiai atskaitingas tiek Prezidentei, tiek Seimui.
„Juo labiau, kad tas pats įstatymas numato, kad Seimas, o ne Prezidentė, nustato veiklos gaires ir atlieka neprocesinę, parlamentinę kontrolę. Deja, mes iki šiol neturėjome instrumento, kaip galima realizuoti šią įstatymo nuostatą. Dabar tas instrumentas atsiranda, ir jokių galių čia iš Prezidentės niekas neatima, o kaip tik – prokuroras tampa dar laisvesnis ir nepriklausomesnis, nes galios yra subalansuotos“, – sakė L.Balsys.
Seimui atmetus veto ir pakartotinai priėmus Prokuratūros įstatymo pataisą, Prezidentė per tris dienas turės ją pasirašyti ir oficialiai paskelbti.
Prezidentė taip pat yra kreipusis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyta Seimo statute, kuris nėra įstatymas. Taip pat Prezidentė prašo išaiškinti, ar atitinka Konstituciją nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už Prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai.
Pagal Konstitucijos 118 straipsnį prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas suvaržyti prokurorų nepriklausomumą bei kištis į prokurorų veiklą.
Prezidentūra primena, kad dar 2003 metais Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimas pagal Konstituciją gali įstatymu nustatyti tik tokius generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui pagrindus, dėl kurių pobūdžio generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.
