Daugiau nei trečdalis (35 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad 2013-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi.
Panašios nuotaikos buvo ir 2012-ųjų pabaigoje.
48 proc. apklaustųjų teigia, kad besibaigiantys metai jiems buvo nei sėkmingi, nei nesėkmingi, o septintadalis – kad nesėkmingi.
Palyginus kasmečius žmonių atsakymus nuo 1995-ųjų (nuo tada „Baltijos tyrimų“ kompanija analizuoja šiuos apklausos rezultatus) matyti, kad panašūs vertinimai buvo 2005–2006 metais.
Kaip pačius nesėkmingiausius gyventojai yra įvertinę 2009-uosius, pirmuosius krizės metus.
Tada net keturi iš dešimties apklaustųjų metus apibūdino kaip asmeniškai nesėkmingus, o kaip sėkmingus – tik septintadalis.
Sėkmingiausiais sau iki šiol žmonės vadino 2003–2007 metus. Pagal šį asmeninės sėkmės rodiklį vertinimai jau antrus metus iš eilės viršija ikikrizinį lygį.
2013 metais teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis yra plius 21 proc. (prieš metus buvo plius 20, o prieš ketverius metus – net minus 25).
Daugumai – vidutiniai
Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų besibaigiančius metus įvertino kaip sėkmingus Lietuvai – 11 proc. daugiau nei pernai rudenį.
Tuo metu 2013-uosius kaip nesėkmingus Lietuvai įvardijo 17 proc. šalies žmonių.
Per šiuos metus tokių neigiamų vertinimų sumažėjo net 20 proc., o per pastaruosius trejus metus – net 42 procentais.
Pusė apklaustų gyventojų mano, kad 2013 metai buvo vidutiniai.
Per pastaruosius 19 metų kaip nesėkmingiausi Lietuvai buvo įvertinti 2009-ieji (taip manė aštuoni iš dešimties apklaustųjų) ir 1999-ieji (septyni iš dešimties). Sėkmingiausiais žmonės laikė 2002 ir 2004 metus.
Kas lemia atsakymus?
Beje, jei respondentai metus vertina kaip sėkmingus jiems patiems, dažniau juos laiko ir sėkmingus Lietuvai.
Pažymėtina, kad dirbantys valstybinėse įstaigose, įmonėse, viešajame sektoriuje žmonės jau antrus metus iš eilės yra didesni optimistai nei dirbantys privačiose bendrovėse.
Daugiausia optimistų yra tarp 15–29 metų žmonių, didmiesčių gyventojų, taip pat respondentų, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didžiausios – per 2500 litų.
Kad praėję metai buvo daugiau nesėkmingi nei sėkmingi, dažniau nurodė gyvenantys kaime, bedarbiai, pensininkai, žmonės, turintys mažiausias šeimos pajamas per mėnesį (iki 1500 litų).
Pastebima, kad amžius, gyvenamoji vieta ar pajamos lemia ir žmonių atsakymus dėl Lietuvos ateities. Blogesnius būsimuosius metus daugiau prognozuoja vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai, darbininkai, bedarbiai, pensininkai.
Pesimistų – mažiau
Kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų viliasi, kad 2014-ieji bus geresni mūsų šaliai nei 2013-ieji, o 16 proc. mano priešingai.
Kas antras apklaustasis atsakė, kad kiti metai bus tokie pat kaip ir šie.
Per pastaruosius metus optimistų skaičius nepakito, tačiau gerokai – net 9 proc. – sumažėjo pesimistų.
Pabrėžtina, kad tokių prašviesėjusių nuotaikų dėl Lietuvos ateities nebuvo nuo 2006-ųjų.
Analizuojant gyventojų atsakymus per praėjusių metų rudenį rengtą apklausą, galima konstatuoti, kad tada skelbtos optimistiškesnės gyventojų prognozės iš dalies pasitvirtino.
Sėkmingesnių 2013 metų tikėjosi 26 proc., o kaip sėkmingus dabar juos įvertino 27 proc. žmonių. Kad šie metai bus nesėkmingi, pernai prognozavo 25 proc. gyventojų, tačiau per šią apklausą nepatenkintų besibaigiančiais 2013-aisiais buvo mažiau – tik 17 procentų. (LR)
Skelbiant šiuos duomenis, būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
