Išgirdęs apie D.Grybauskaitės atsisakymą liudyti, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas kandidatas į prezidentus „darbietis“ Artūras Paulauskas pareiškė, kad tokiu būdu bandoma pristabdyti didelį rezonansą turintį ikiteisminį tyrimą.
Politikas tai įvertino kaip dar vieną dirbtinę kliūtį bylą tiriančiam prokurorui, rašo „Lietuvos rytas".
Padėtį pavadino absurdiška
„Tai akivaizdus mėginimas pasiekti, kad byla nesibaigtų iki šių metų gegužę vyksiančių prezidento rinkimų“, – svarstė Darbo partijos atstovas.
Seimo komiteto pirmininko nuomone, susidarė absurdiška padėtis, kai patys liudytojai ar įtariamieji pradėjo vadovauti tyrimui: „Tai yra baisi situacija, visiškai prasilenkianti su teisinės valstybės bei teisingumo principais.
Kur matyta, kad asmenys, kuriuos norima apklausti ikiteisminiame tyrime, patys spręstų apie savo dalyvavimą procese?
Toks elgesys aiškiai parodo, kas vadovauja šiam konkrečiam tyrimui ir visai teisėsaugai mūsų šalyje.“
Turi liudijimo imunitetą
Kiek kitaip susiklosčiusią padėtį vertina baudžiamosios teisės specialistai.
Vilniaus universiteto docentas Remigijus Merkevičius pripažino, kad atsisakydama liudyti ikiteisminiame tyrime šalies vadovė pasinaudojo įstatymais jais suteiktomis teisėmis.
Mat Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas prezidentą gali apklausti tik su jo sutikimu.
„Tai vadinama liudijimo imunitetu.
Kriterijų, kurie lemtų, kada prezidentas gali ar negali atsisakyti liudyti, įstatyme nėra numatyta, o teismų praktika šiuo atveju irgi visiškai skurdi“, – aiškino R.Merkevičius.
Taigi jeigu šalies vadovas mano, kad jis nenori duoti parodymų, niekas jo negali priversti pakeisti sprendimo.
„Šiuo atveju viskas priklauso tik nuo prezidento. Net motyvų jis neprivalo viešinti, nebent pats to norėtų.
Tai išskirtinio valstybės vadovo statuso dalis ir nemanau, kad dabar laikas tuo abejoti.
Mes ne vieninteliai, kurie turime tokį instrumentą, jis egzistuoja ir kitose šalyse“, – dėstė teisininkas.
Be to, iš viešos informacijos apie atsisakymo motyvus R.Merkevičius susidarė įspūdį, kad jis nėra visiškai nepagrįstas: „Iš tikrųjų ir be prezidento apklausos yra daugybė būdų gauti tyrimui reikšmingos informacijos.“
Pavadino pertekliniu veiksmu
D.Grybauskaitės atsisakymas liudyti motyvuojamas tuo, jog, esant galimybei faktus nustatyti kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, prezidento apklausa yra perteklinis veiksmas.
Kaip skelbė LNK naujienų tarnyba, prokurorams adresuotame rašte Prezidentūra taip pat teigia, kad šis klausimas iš naujo galėtų būti sprendžiamas teisme, jei byla būtų perduota teismui.
Taikiklyje – patarėja
Prokurorai lapkričio viduryje paskelbė nustatę, kaip slapta informacija, kur kalbama apie Rusijos rengiamas informacines atakas prieš D.Grybauskaitę, pateko žiniasklaidai ir kas tai padarė, bet neskuba įvardyti įtariamojo.
Manoma, kad informaciją nutekino prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Bet apie jai pareikštus įtarimus prokurorai vis dar tyli, nors šios informacijos ir neneigia.
Slaptos Valstybės saugumo departamento pažymos nutekinimo skandale šmėžavo ir šalies vadovės vyriausiojo patarėjo saugumo klausimais Jono Markevičiaus pavardė.
Šiomis dienomis pranešta, kad jis savo noru išeina iš Prezidentūros ir grįžta dirbti į Krašto apsaugos ministeriją.
