Šios paauglės pasigedo tėvas, lydėjęs ją į Vilniaus socializacijos centrą. Prieš važiuojant autobusu į sostinę, ji panoro užeiti į stotyje esantį viešojo naudojimo tualetą. Tačiau iš ten grįžtančios dukters vyriškis nebesulaukė.
Jau iškart po to, kai nepilnametė dingo, pareigūnai įtarė, kad ji paspruko, nenorėdama važiuoti gyventi į socializacijos centrą, kuriame galioja griežta tvarka. Tačiau bet kuriuo atveju, vos pranešus apie nepilnamečio dingimą, nedelsiant pradedama jo oficiali paieška.
Šiuo atveju šešiolikametės paieška užtruko savaitę. Pirmadienį ji buvo surasta Panevėžyje, pas savo draugus.
Už paiešką nemoka
„Nors nepilnametis būna ir ne kartą bėgęs, jo tėvams ar kitiems globėjams pranešus apie dingimą, privalome nedelsiant pradėti ieškoti“, – lrytas.lt sakė Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro (NTB) viršininkas Orlandas Butkus. Pareigūno teigimu, niekada negali žinoti – gal sąmoningai iš namų pabėgęs paauglys vėliau pakliuvo į bėdą ar pateko į nusikaltėlių rankas. „Nors mūsų patirtis rodo, kad taip dažniau nutinka ne „etatiniams“ bėgikams“, – pastebėjo O.Butkus.
Savaitę trukusi šešiolikametės bėglės paieška – ne ilgiausia, kurią teko vykdyti Panevėžio policijos pareigūnams, gavusiems pranešimą apie dingusį nepilnametį. Dingusius paauglius policija kartais suranda jau po kelių valandų, o kartais paieškos užtrunka ir kelias savaites.
„Vieni pradingėliai patys po gastrolių grįžta į namus, nes baigiasi pinigai ar švarūs rūbai. Kitus prikalbina artimieji ar pareigūnai“, – sako NTB viršininkas.
Išplatinus informaciją apie dingusius nepilnamečius, į jų paiešką įsitraukia ne tik nepilnamečių reikalų inspektoriai, bet ir apylinkių indpektoriai, patruliai, Kelių policijos biuro pareigūnai. „Netgi ne darbo metu, pavyzdžiui apsipirkdami parduotuvėje, pareigūnai dairosi, ar nepamatys pradingėlio veido“, – pasakoja O.Butkus.
Kiek laiko ir lėšų policija išleidžia vieno dingusio paauglio paieškai, nėra paskaičiuota. Niekas už tai neatlygina net ir paaiškėjus, kad nepilnametis tiesiog paspruko iš namų ir kažkur linksmai leido laiką. Tėvai arba globėjai nebent gali būti nubausti už jo nepriežiūrą, tačiau jei jie patys kreipėsi dėl paieškos į policiją, bausti kaip ir nėra už ką.
Į laisvę – per langą
„Mane taip pat ne kartą pareigūnai baudė už dukters nepriežiūrą“, – lrytas.lt sakė viena panevėžietė, neberandanti kalbos su paaugle tapusia vyresniąja dukra. Tarsi nuo grandinės ši nutrūko net nesulaukusi 14-ojo gimtadienio. Po vieno negrįžimo per naktį neva šventus pažįstamo vaikino gimtadienį, prasidėjo ilgesnės gastrolės. Nepadėjo nei vedimai pas psichologus, nei pokalbiai su mama. Jei artimieji paauglę užrakindavo namuose, ši sugebėdavo pabėgti iššokusi per langą.
„Dukra buvo susidėjusi su vyresnių vaikinų kompanija. Susiradome juos, paaiškinome, kas jiems gresia už bendravimą su mažamete (iki 14 metų asmuo yra mažametis – red. past.), tai jie dingo. Tačiau atsiranda kitos kompanijos“, – pasakojo moteris, nebeįsivaizduojanti, ko dar galėtų imtis, kad dukra liautųsi bastytis. Panevėžietė baiminasi, kad laisvą gyvenimą pamėgusi paauglė nepakliūtų į rimtą bėdą, netaptų prekybos žmonėmis ar kokio nusikaltimo auka. Tėvams sunku įsivaizduoti ir tolimesnę jos ateitį – juk nuolat praleidinėdama pamokas, ji prastai mokosi. Kartą šią merginą policijos pareigūnai parvežė iš užmiesčio. Iš namų dingusi paauglė viename Panevėžio rajono kaime kelias dienas leido laiką su girtaujančia kompanija. Kai triukšmo daugiabutyje neapsikentę kaimynai iškvietė policiją, pamatę kieme jų tarnybinį automobilį, jaunuoliai nepilnametės viešnios atsikratė išgrūdę į laiptinę.
Iš šiltų namų nebėga
Panevėžio policija pernai metais per 10 mėnesių ieškojo 13-kos iš namų išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių miesto gyventojų. Jų paieškos bylų analizė atskleidė, kad dažniausiai iš namų bėga 13-15 metų amžiaus vaikai. Jauniausiam pernykščiam bėgliui buvo tik 10 metų. Pastebima, kad iš namų bėga vis jaunesni vaikai, daugiau mergaičių nei berniukų. Yra ir nuolatinių bėglių.
Aiškindamiesi bėgimo iš namų priežastis, pareigūnai teigia, kad kiekvienas atvejis unikalus. Vis dėl to yra ir panašumų.
„Iš šiltų namų niekas nebėga“, – sako Panevėžio apskr. VPK Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė. Pareigūnės teigimu, dažnai toks nepilnamečių elgesys parodo šeimoje glūdinčias problemas.
„Paauglystė – labai sudėtingas laikotarpis, kurį kiekvienas vaikas išgyvena skirtingai. Paauglys išgyvena fizinius pokyčius, kurie jam kelia nerimą. Nežinomybė skatina konfliktines situacijas, agresyvų arba destruktyvų elgesį, kartais – depresiją. Dažniausiai vaikai iš namų bėga protestuodami prieš tėvų auklėjimo formas, jų gyvenimo būdą, arba norėdami atkreipti į save tėvų dėmesį, kai tėvai neranda laiko pabendrauti arba netinkamai bendrauja“, – sakė D.Žiaugrienė.
Pareigūnės teigimu, vos ūgtelėjusiems vaikams tėvai skiria vis mažiau laiko. Nuolatiniai bėgliai, nepilnamečių reikalų inspektorių paklausti, kokia mamos ar tėčio prieš miegą paskaityta pasaka labiausiai patiko, tyli arba tiesiai išrėžia: „Niekas neskaitė, pavargę, neturi laiko...“
Pasak ilgametės pareigūnės, laiko vaikams atsiranda tik ištikus bėdai. Ar tada galima tikėtis nuoširdaus ir atviro paauglio pokalbio? Kai rūpesčiuose ir darbuose paskendę tėvai vis mažiau dėmesio skiria savo vaikams, vaikų laisvė praranda ribas.
Neretai parai ar kelioms vaikai pabėga iš namų siekdami išvengti atsakomybės už savo elgesį, bijodami galimos bausmės, negalėdami pakelti baimės, pykčio, gėdos jausmų, norėdami atkeršyti tėvams ir taip išreikšdami savo nepriklausomybę. „Ar toks bėgimas taps įpročiu, priklauso nuo to, kaip tėvai elgsis. Jei supras, kad tokio vaiko elgesio priežastis yra jų pačių santykiai su vaiku, artimo bendravimo stoka, bandys padėtį taisyti, analizuos pabėgimo priežastis, tikėtina, kad kitą kartą vaikas rinksis kitą elgesio būdą. Jei taikys tik bausmę ir nesistengs suprasti, pabėgimai iš namų gali kartotis ir tapti problemų sprendimo būdu“, – įsitikinusi Panevėžio apskr. VPK Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė
Pareigūnė teigia, kad tėvams svarbu būti dėmesingiems, laiku pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį. Jei vaikas tapo apatiškas, liūdnas, uždaresnis, tai ženklas, kad jis turi sunkumų. Vadinasi, būtina kalbėtis, skatinti atsiverti, pasidalyti bėdomis ir jausmais. Tai nelengva. Tėvai turi būti kantrūs, valdyti savo emocijas. Jei šeima nepajėgia susitvarkyti su savo problemomis, būtina kreiptis pagalbos. Pagalba reikalinga abiem pusėms – ir vaikui, ir tėvams.
Stebina susvetimėjimas
Dingusių paauglių paieška užsiimančius pareigūnus itin stebina tai, kad neretai tėvai labai mažai žino apie savo atžalas. „Būna, kad tėvai nežino nei savo atžalų draugų vardų, nei kur jie gyvena“, – sako D.Žiaugrienė. Pareigūnei teigimu, kiti tėvai taip pat abejingai reaguoja, kai jų vaikai parsiveda draugus pernakvoti – retas kuris pasidomi, ar iš tiesų šis nakvos su savo tėvų žinia, pasivargina paskambinti ir paklausti, ar tikrai gimdytojai jį išleido miegoti pas draugą.
Pastebima, kad dažniausiai iš namų bėga vaikai iš nepilnų šeimų, kur vaiką augina viena mama, arba iš šeimų, kuriose gyvena sugyventinis. Pareigūnai spėja, kad nepilnamečiai, bėgdami iš namų, maištauja prieš pasikeitimus šeimoje, mano, kad, atėjus sugyventiniui, mama dar mažiau dėmesio skirs savo sūnui ar dukrai, bijo, kad svetimas žmogus jį skriaus ir kt. Tokiems vaikams būtina psichologo pagalba, o pirmiausia – nuoširdūs pokalbiai su mama, padedantys paruošti vaiką jo laukiantiems pasikeitimams.
Kaip lrytas.lt sakė Panevėžio apskrities VPK atstovė spaudai Regina Bučinskienė, apie pabėgusius nepilnamečius pareigūnai praneša Vaikų teisių apsaugos skyriui. Sistemingai iš namų bėgantys vaikai svarstomi Vaiko gerovės komisijoje. Ji taiko įvairias poveikio priemones, gali būti skiriama griežčiausia priemonė – uždarymas į Vaikų socializacijos centrą.
