Premjerą priėmę Kauno savivaldybės vadovai bei politikai jam surengė ekskursiją, rodė, kaip vyksta rekonstrukcijos darbai, ir guodėsi, kad jiems tęsti tragiškai trūksta pinigų.
Šiuo metu atlikta 35 mln. litų vertės darbų, o bendroji projekto sąmata siekia 103 mln. litų. Praėjusią savaitę savivaldybė nusprendė penkeriems metams paimti 12 mln. litų paskolą tiltui statyti. Šia paskola ketinama iš dalies padengti skolą bendrovei „Kauno tiltai“, savo lėšomis finansuojančiai statybos darbus.
Premjeras džiaugėsi ir suteikė vilties
Ruošdamiesi premjero vizitui kauniečiai parengė specialią fotografijų parodą, nuotraukose užfiksuoti istoriniai su Panemunės tiltu susiję momentai, taip pat jo apgailėtina būklė prieš rekonstrukciją.
„Žiūrint į šias nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad tiltas pastaruoju metu buvo naudojamas su didžiule rizika. Ačiū Dievui, kad jis nesugriuvo ir žmonėms nepadarė didelių nuostolių. Galvosime, kaip šiais ir kitais metais paspartinti finansavimą. Vienas finansavimo šaltinių – vietos finansiniai ištekliai, kitas – Kelių priežiūros ir plėtros programa. Taip pat manau, kad asignavimai turi būti numatyti ir 2015 metų valstybinėje investicinėje programoje“, – sakė A.Butkevičius.
Premjeras užsiminė, jog visų reikiamų lėšų iki 2015 metų, kai žadama baigti tilto statybą, nepavyks surinkti. Finansavimą, įdėtų lėšų grąžinimą rangovams galvojama pratęsti iki 2016 metų.
Vietoj 15 mln. – tris kartus mažiau
Socialdemokratas A.Butkevičius tikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė nėra nusistačiusi prieš konservatorių daugumos valdomą Kauną.
„Čia tikrai nėra kokių nors nusistatymų ar politinių niuansų. Visada pabrėžiu ir sakau, kad objektai turi būti statomi greitai“, – sakė A.Butkevičius ir pridūrė neturintis išankstinės nuostatos dėl paskirų miestų atsižvelgiant į juos valdančias politines jėgas.
Susprogdintą avarinės būklės Panemunės tiltą planuota atstatyti šiemet, tačiau jau dabar aišku, kad dėl lėšų stygiaus automobiliai juo anksčiausiai pradės riedėti kitąmet. Dėl projekto finansavimo Kauno valdžia praėjusių metų pabaigoje aršiai susikibo su Susisiekimo ministerija. Nors kalbėta, kad ministerija tarsi pažadėjo šiemet skirti 15 mln. litų, šiandien aišku, kad reali suma bus net tris kartus mažesnė, vos 5 mln. litų.
„Vietinės reikšmės" statybos
Statybvietėje apsilankęs susisiekimo ministras R.Sinkevičius atvėsino Kauno vadovų entuziazmą užsiminęs, jog tiltas – vietinės reikšmės, už jo remontą atsakinga miesto savivaldybė.
„Jeigu tiltas buvo tokios būklės, kad jį reikėjo griauti, logiška, jog reikėjo pasirūpinti, kaip jis bus atstatytas. Gaila, kad prieš pradedant darbus nebuvo numatyta finansavimo šaltinių, nepasinaudota viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo programa. Kiek girdėjau, savivaldybė žada prisidėti 30 procentų darbų vertės, tiek pat lėšų skirs statytojas, dar kažkiek prisidės valstybė Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšomis“, – sakė susisiekimo ministras.
R.Sinkevičius minėjo, jog šiais metais Panemunės tilto statybos darbams numatoma skirti tik 5 mln. litų.
„Noriu paneigti gandą, jog kas nors iš centralizuotų fondų šiais metais yra pažadėjęs skirti 15 mln. litų. 5 mln. – tikrai, o daugiau – žiūrėsime pagal galimybes. Kelių priežiūros programos finansavimas šiuo metu labai sumenkęs, palyginti su 2008 metais, 800 mln. litų mažesnis. Tai baisi suma žvelgiant į visą valstybę – kiekviena savivaldybė turi savų problemų, o čia – vietos ūkio tvarkymas. Juk būtina prižiūrėti ir respublikinės reikšmės objektus“, – sakė susisiekimo ministras R.Sinkevičius.