Kai kurie komisijos nariai siūlė jau trečiadienį sustabdyti referendumo organizavimą. Jie rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad Lietuva negali daryti Konstitucijos pakeitimų taip, kad jie prieštarautų stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Pakeitimus esą galima padaryti tik išstojus iš Europos Sąjungos. Todėl dalis VRK narių mano, kad organizuoti referendumą nėra prasmės.
Tačiau likę komisijos nariai mano, kad VRK negali žmonėms uždrausti organizuoti referendumą bet kokiu klausimu. Be to, dar neaišku, ar jam bus surinkta pakankamai parašų, ar jis apskritai įvyks. Todėl buvo siūloma nepriimti tokio griežto sprendimo ir palaukti.
Jei referendumas įvyktų, galvą, ką daryti su jo rezultatais, turėtų laužyti jau politikai. Tokiai idėjai trečiadienį pritarė ir Seimo vadovė Loreta Graužinienė, pati padėjusi savo parašą dėl referendumo.
Į VRK posėdį atvyko daugybė jo rėmėjų. Kai kurie savo grėsmingomis kalboms netiesiogiai spaudė komisijos narius.
Balsavimo rezultatai buvo tokie: už referendumo stabdymą pasisakė 8 VRK nariai, prieš buvo 4. Tiek pat VRK narių, tarp jų ir Z.Vaigauskas, susilaikė. Kadangi dviejų stovyklų balsai pasiskirstė po lygiai, viską lėmė Z.Vaigausko balsas - pasiūlymas buvo atmestas.
Sulaukę gerų žinių referendumo rėmėjai puolė džiūgauti, giedojo Lietuvos himną.
Teigia patikslinę parašus
Iniciatyvinės grupės nariai trečiadienį pranešė patikslinę reikiamą skaičių parašų, kad būtų paskelbtas referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir mažesnių reikalavimų referendumams rengti.
Po pirminio parašų patikrinimo iki reikalaujamos 300 tūkst. ribos trūko 7,8 tūkst. parašų, tačiau vėliau apie 3 tūkst. parašų pripažinti tinkamais po tikslinimų su gyventojų registrų centru. Iniciatyvinė grupė teigia per kelis etapus patikslinusi 5,5 tūkst. parašų.
„Beveik tūkstančiu parašų viršijame 300 tūkst. net pagal VRK standartus“, - sakė vienas iš iniciatorių Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.
Iniciatoriai trečiadienį taip pat griežtai sukritikavo Lietuvos Konstitucinio Teismo penktadienį paskelbtą išaiškinimą, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungai įsipareigojimai“.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.
Iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams „pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą“, o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.
Kritikai teigia, kad tokios pataisos būtų naudingos Lietuvos stambiems žemvaldžiams, o Lietuva gali sulaukti sankcijų iš ES institucijų, nes laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš pagrindinių ES bendros rinkos funkcionavimo prielaidų.
