Sausio 18-osios rytą vaikštinėdamas po Kalnų parką vilnietis Liudas B. pamanė, kad prasidėjo karas, – aidėjo šūviai, virš galvos skriejo kulkos.
„Ne aš vienintelis, kuriam Policijos mokymo centro šaudykla kelia nerimą. Tikrai nenormalu, kad Vilniaus centre, viename populiariausių miesto parkų, įrengta atvira šaudykla.
Šūvių triukšmas ir į medžius stringančios kulkos dar menka bėda, bet kulkos lekia į gyventojų butus, automobilius, tad, manau, iki rimtesnės nelaimės ten tik vienas žingsnis“, – įsitikinęs Liudas B.
Policija neigia, kad iš šaudyklos kulkos gali išlėkti į aplinką. Tačiau ne tik Liudas B., bet ir „Sostinės“ žurnalistai savo akimis įsitikino, kad yra kitaip.
Gali pataikyti į žmones?
Vaikščiodamas po parką Liudas B. sutiko ne vieną gamtos mėgėją. Aplinkiniai gyventojai vedžiojo šunis, žaidė vaikai.
„Kas bus, jei kulka pataikys? – svarstė jis. – Juk Stalo kalno šlaitu galima vaikščioti visiškai laisvai.
Nuo vidinės mūrinės šaudyklos sienos ar metalinių konstrukcijų kulkos gali skrieti rikošetu ir pataikyti į šlaitu vaikštančius žmones.“
Liudo B. nuomone, ši šaudykla seniai turėjo būti iškeldinta iš miesto centro arba aklinai uždengta.
Jis pastebėjo, kad nuo Stalo kalno šlaito galima patekti į šaudyklos teritoriją, nes vietomis net nėra tvoros. Tiesa, kitur yra apie pusantro metro aukščio tvora, bet ji apgriuvusi.
Laisvai galima prieiti ir prie kulkų gaudyklės. Suaugęs žmogus gal ir nesugalvos taip pasielgti, bet nežinia, kas gali šauti į galvą smalsiems vaikams.
Skundžiasi ne pirmi metai
Iš tiesų medžių kamienai prie kulkų gaudyklės suvarpyti, tad verta suabejoti policininkų žodžiais, kad kulkos negali išskrieti iš šaudyklos.
Kalnų parke vaikščiojančiam „Sostinės“ sutiktam Tomui Aleksiūnui, kaip ir Liudui B., nekart teko girdėti kulkų zvimbimą.
„Žinau, kada policininkai treniruojasi, tada į Kalnų parką nekeliu kojos“, – paaiškino vyriškis.
Kad lyja kulkomis, ne kartą skundėsi ir namų aplink Kalnų parką gyventojai.
Kulka kartą buvo įstrigusi Filaretų gatvėje gyvenančios vilnietės automobilio lange.
Pasikalbėjusi su kaimynais moteris sužinojo, kad panašių nutikimų tame kieme yra buvę ir daugiau. Kulkų žmonės rasdavo nuolat.
Vienas dailininkas pasakojo, kad kulka jam tapant įlėkė į studiją. O prieš kelerius metus viena kulka pataikė į vaikų darželį.
Kaltę suvertė chuliganams
Prieš kelerius metus kulka buvo įstrigusi ir Krivių gatvės namo kieme stovinčio automobilio „Toyota“ galiniame stikle.
Po šio įvykio šaudyklos veikla kuriam laikui buvo sustabdyta.
Iš stiklo ištraukta kulka buvo palyginta su tomis, kurios buvo iššautos šaudykloje.
Bet gyventojai ir vėl sulaukė policininkų atsikalbinėjimų – esą ant kulkos likę mažai pėdsakų, susiformavusių šūvio metu, atsiradę daug pašalinių pėdsakų. Kulka nugludinta ir labai subraižyta.
Tad įvykį tyrę pareigūnai nutarė, kad kulka buvo iššauta, ilgai išgulėjo ant žemės, o paskui ją suradę chuliganai paleido iš laidynės į automobilio stiklą.
Pareigūnai nesivargino atsakyti į klausimą, kaip kulką tokiu atveju galėjo surasti chuliganai? Jeigu ji ir nepataikė į stiklą, ar nebuvo išskridusi iš šaudyklos?
Atmestinai ištyrus šį įvykį iš šaudyklos Kalnų parke vėl pradėjo aidėti šūviai.
Šaudo ir iš tarnybinių ginklų
Tiesa, vilniečių pasipiktinimas privertė policiją sukrusti. Prieš pusantrų metų Lietuvos policijos mokyklai priklausanti šaudykla buvo modernizuota.
Tačiau ir po atliktų patobulinimų vilniečių skundai netyla. O pareigūnai neslepia, kad per pratybas šaudoma ne tik iš sportinių, bet ir tarnybinių ginklų.
Bet Lietuvos policijos mokyklos direktorius Darius Grebliauskas tvirtino savo – esą net teoriškai neįmanoma, kad kulkos lėktų į vilniečių kiemus.
Anot jo, šaudykla įrengta laikantis visų būtinų saugumo reikalavimų. Po įvykio, kai kulka įstrigo automobilio stikle, šaudyklos šeimininkai ėmėsi papildomų saugumo priemonių.
Tačiau matyti, kad jos neveiksmingos.
Tikrintojai nieko neranda
D.Grebliausko nuomone, kažkam labai knieti uždaryti šaudyklą vaizdingame Kalnų parke. Neseniai lankėsi komisija ir savaitei šaudykloje sustabdė pratybas.
Komisija atliko patikrinimą ir nustatė, kad saugumo reikalavimai esą nepažeidžiami.
Tikrintojams nė motais, kad neapsikentę tokios kaimynystės vilniečiai nufilmavo visas landas šaudyklos link, įrašė pokšinčius šūvius.
Tačiau D.Grebliauskas atrėmė, kad teritorija aplink šaudyklą nėra vilniečių labai lankoma, o pralįsti galima ir pro spygliuotą vielą.
Jis pasidžiaugė, kad nuo šaudyklos atidarymo 1963 metais jokio nelaimingo atsitikimo nėra nutikę.
Vingio parke teko uždaryti
Vilniečiai skundžiasi ne tik lekiančiomis kulkomis, bet ir šūvių keliamu triukšmu. Nuo jo krūpčioja ne tik Antakalnio, bet ir Žirmūnų gyventojai. Šūviai labiausiai girdimi, kai gatvėse mažiau automobilių.
Į tai policijos pareigūnai atsakė, kad pratybos šaudykloje vyksta darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, šeštadieniais – nuo 9 iki 13 valandos, o sekmadieniais ir per šventes šaudykla uždaryta.
Lazdynuose gyvenantys vilniečiai skundėsi ir dėl šaudyklos Vingio parke. Dėl to ją teko uždaryti.
O iškraustyti šaudyklą iš Kalnų parko ir pastatyti naują tokios paskirties objektą kainuotų apie 6 mln. litų. Tiek pinigų policija neturi.
