Paplitusi ir mieste, ir kaime. Tai ir viena verslo rūšių. Solidžios ir mokytos galvos paaiškina, kad tai rimta piniginė investicija į biudžetą. Ir dar atverianti erdvę naujiems kultūriniams papročiams suformuoti -„išmokti kultūringai gerti“. Galima numatyti ir didesnes „projektines investicijas“ tokiam „apsišvietimui ir mokslui“, tarptautiniam bendradarbiavimui.
Ar tai pagerins žmonių gyvenimą? Ar sukurs gero gyvenimo iliuziją? Ar sukels piliečiams apkvaitimo būseną, kurioje jau įmanomos sudėtingesnės manipuliacijos. Abstinencijos klausimas nesvarstomas, nutylimas sąmoningai ar kaip visiškai atgyvenęs. Klausimas labai opus , kadangi žmonės saugiai bendrauja arba sėdėdami prie kompiuterio, arba tuštindami butelius ar skardines. Žiūrėti į akis ir kalbėti žodžius yra nedrąsu, o ir tų žodžių pritrūksta, baimė suima ,“ką kiti pagalvos“.
Anketinės apklausos jų sudarytojams leidžia daryti apibendrinimus ir teikti išvadas. Vienas iš tyrimo metodų. Portalai nuolat skelbia apklausas įvairiomis temomis, ir pateikia savo siūlomus kelis atsakymus pasirinkimui.
Dešinėje puslapio pusėje visada būna pateikiamas koks nors svarbus klausimas, kartu pateikiami keli galimi atsakymai. Testas. Galimi atsakymai sufleruoja, kaip daugiau atsakyti pageidaujamai, kad gautųsi reikiama statistika. Štai paskutinis klausimas, prieš kelias dienas skelbtas Lietuvos Ryte: Ar padidinus alkoholio akcizus pavyks valdžiai grąžinti per krizę apkarpytas pensijas? Taigi anketa rimta ir atrodo kelia rimtą klausimą tautai. Supaprastintas klausimas būtų: ar geriam toliau ar sustojam?
Toliau - kokia subtili seka manipuliacija: valdžia rūpinasi žmonėmis, bet demokratiškoje valstybėje suteikia žmonėmis galimybę rinktis. Ir žmones pasirinks. Ir dar apklausomis patvirtins. Taigi jie ir bus atsakingi. Arba niekas. O tai vadinasi, padarysim kaip norėsim. Du kart du yra keturi , bet jeigu iš šimto apklaustųjų devyniasdešimt devyni atsakys , kad penki, tai ko gero reikės taip ir pripažinti, ir žinojimą keisti.
Galima rinktis vieną iš atsakymų:
1. Taip,tai labai geras valdžios planas. Jis tikrai pavyks.
2. Jokių galimybių. Padidinus mokesčius sumažės legalaus alkoholio vartojimas ir valdžia liks prie suskilusios geldos.
3. Vien iš alkoholio grąžinti pensijų nepavyks. Kad užtektų pinigų, reikia dar padidinti akcizus degalams bei cigaretėms.
4. Aš seniai neimu į galvą, ką kalba valdžia. Šis ketvirtasis atsakymo variantas yra skirtas alkoholikams- tai žmonių grupei, kuriems nesvarbu, kokia santvarka ar valdžia- jų interesų rate tokia dominantė nėra prasminga, o valdžia gera ta, kuri duoda išgerti. Vakarykščiai atsakymai: 1=656 ( 8,29%); 2=4565 ( 57,7%); 3=860 ( 10.87%); 4=1831 ( 23,14%).
Absoliutus lyderis yra antrasis atsakymas, kuris reiškia: geriam toliau, ir gyvenimas gerės. Žinoma, tai graudi ironija.
Taigi, apie ką ši anketa? Apie valdžią, pinigus, verslą? Kalbama apie alkoholio naudojimą, bet nėra nė vieno klausimo apie alkoholio žalą žmogui. Nėra klausimo ( atsakymų) apie pragertas kepenis, smegenis, iširusias šeimas, prasigėrusius jaunus žmones, savižudžius, nužudymus, padarytus girtoje būsenoje, apie prasigėrusius žinomus ir eilinius žmones, buvusias šviesias ( bet nutamsėjusias) asmenybes, profesorius, menininkus, šeimos galvas bei atžalas?
Neiškelta klausimų, kiek nusigėrė patys, kiek buvo nugirdyti, kiek Lietuvos žmonių prasigėrė iš malonumo o kiek iš nusivylimo gyvenimu?
Tokie ir panašūs klausimai lieka už borto, į anketas neįtraukiami. Tokios statistikos neturi mūsų Statistikos departamentas, nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Teisingumo ministerija. Nesukaupė tokių duomenų finansininkai nei ekonomistai. Nei Švietimo ministerija nepaskaičiavo kiek kurioje mokykloje sėdi vaikų ir paauglių jau pragertomis galvomis. Anketų rezultatai paskelbs duomenis, pagal ką bus toliau formuojamas , skaičiuojamas biudžetas, poreikiai.
Aš savo pacientų privalau irgi paklausti apie alkoholio naudojimą, priklausomybę nuo šio narkotiko. Retenybė išgirsti, kad pirma alkoholio taurelė išgerta buvo studijų laikais. Pastaraisiais dešimtmečiais tokių naujų pacientų nebuvo. Didžioji dauguma jau būdami 10-11 metų žinojo alkoholio skonį, ir tai, kad jo pagalba galima užsimiršti, ar įgyti drąsos. Ar patirti kitokius iliuzinius išgyvenimus.
Alkoholį naudojantys asmenys turi savo išvaizdą. Būdingą girtaujančiam žmogui. Kurios neužmaskuoja nei brangios makiažo priemonės, nei stilingi kostiumai ar dizainerių suknelės. Girtuokliai ir alkoholikai turi ženklus savo veide- gydytojai ( dar studentai medikai) žino tokią frazę kaip habitus alcoholikus, studijų suole išmoksta ją atpažinti.
Dar daugiau - alkoholikai turi savo kvapą (smirdėjimą), eiseną, kalbėjimo manierą, balso tembrą, asmenybinius ypatumus, familiarumus, išraiškingas ir iškalbingas emocijas ( psichiatrai tokias vadina disforijomis). Dar jie turi pragertas kepenis, skrandžius. Pragertas centrinę ir periferinę nervų sistemas, seksualines disfunkcijas , lytinius iškrypimus, hormonų disbalansą, kraujodaros organų pakitimus, ir daugybę kitokių.
Alkoholikai rizikuoja būti nevaisingi, impotentai. Jiems vystosi psichozės, kliedesiai, haliucinacijos, nemiga, demencija, epilepsija, nualinama imuninė sistema. Dauguma alkoholikų turi juos palikusias moteris ar vyrus - jeigu ne - tai mylimuosius, nešančius kryžių pakeliui, ir rizikuojančius būti užmuštais, žeminamais, niekada neturinčiais ramybės ir nuolat kalamais prie gėdos stulpo. Alkoholikai gimdo apsigimusius palikuonis. Visada gimdo didžiulį skausmą juos mylintiems žmonėms, motinoms, žmonoms, vaikams.
Mylimuosius gali primušti, užmušti. Ir dar gali prisigerti iki patologinio girtumo būsenos, iki sąmonės netekimo, išprotėjimo ar iki mirties. Savo noru. Už savus pinigus. Taigi tokios anketos ir jų rezultatus būtų įdomu žinoti, o šalies finansininkams ir ekonomistams paskaičiuoti nuostolius ar pelną. Ar gali būti, kad nustatytume, kad apsimoka? Dar variantas anketai: pavyzdžiui: Rinkau valdžią 1.Blaivioje būsenoje. 2.Truputį apgirtęs, (-usi), 3.Gėręs (-usi) iš vakaro. 4.Visai girtas (-a). 5. Gėriau po balsavimo.
Ir kitokie variantai. Ar išgyventų Lietuvių tauta be alkoholio (ar bent dešimtadaliu mažiau gerdama), ar išnyktų?
Palmira Rudalevičienė yra Vilniaus psichikos sveikatos centro psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, M.Romerio universiteto docentė.
