Prieš tai, kad R.Paksas taptų partijos kandidatu į prezidentus balsavo 12, o susilaikė 13 partijos narių. R.Paksą palaikė 955 "tvarkiečiai". Paskelbus šią žinią salėje nugriaudėjo audringi plojimai.
Suvažiavimo pradžioje buvo intriga, ar partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis kels savo kandidatūrą į prezidentus ir mes pirštinę R.Paksui. Tačiau jis pareiškė nenorintis dalyvauti rikimuose.
V.Mazuronis vis dėlto pripažino, kad remti R.Paksą šiuo metu būtų neprotinga, nes partijos lyderio pavardė greičiausiai nebus įtraukta į rinkimų biuletenius, todėl partija rinkimuose neturės savo kandidato. Tačiau taip mąstančių buvo mažuma.
Dauguma į tribūną lipusių "tvarkiečių" lyg sektos nariai šlovino R.Paksą, jo pasiekimus, meilę žmonai Laimai ir pan.
"Aš per visus rinkimus balsavimo biuletenyje savo ranka įrašau R.Pakso pavardę", - gyrėsi viena fanatiškai nusiteikusi partijos narė iš Raseinių.
Partija savo lyderį siunčia ir į Europos Parlamento rinkimus. Jis bus įrašytas pirmu numeriu kandidatų sąraše. Tiesa, R.Paksas neleido, kad partiečiai galėtų reitinguoti jo pavardę. Ji kandidatų sąraše buvo įrašyta pirmu numeriu automatiškai.
Ragino kovoti už teisingumą
R.Paksas tiki, kad gali vėl tapti šalies prezidentu. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar trūksta teisingumo ir jam bandoma uždrausti dalyvauti prezidento rinkimuose, žmonėms ribojama galimybė pasirinkti. Tokia situacija esą jau tęsiasi apie dešimt metų po to, kai R.Paksas buvo išverstas iš prezidento posto.
R.Paksas džiaugėsi, kad Konstitucinis Teismas šių metų sausio 24-ąją išaiškino, kad Europos Sąjungos teisės aktai yra viršenis už Lietuvos įstatymus, o tai esą reiškia, kad Vyriausioji rinkimų komisija turės leisti jam dalyvauti prezidento rinkmuose net ir nepakeitus šalies Konstitucijos.
"Tvarkiečių" lyderis mano, kad jam naudingas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuris įpareigojo Lietuvą leisti R.Paksui vėl dalyvauti Seimo ar prezidento rinkimuose, yra viršesnis už mūsų šalies įstatymus.
"Labai norėčiau, kad mes visi iki skausmo suprastume ir patikėtume, kad tai nėra vieno žmogaus ambicija, kaip dažnai bandoma pateikti. Tai yra kiekvieno sveikai mąstančio partijos nario, kiekvieno Lietuvos piliečio ambicijos pasiekti, kad valdžia negalėtų riboti bet kurio šalies žmogaus galimybių laisvai pasirinkti tą kandidatą, kuris kam labiausiai priimtinas", - kalbėjo R.Paksas.
Jis priminė apie tariamą sąmokslą, kai buvo išverstas iš prezidento posto prieš dešimtmetį.
"Tačiau, mielieji, sistema neįvertino vieno, kad šioje kovoje yra ne vienas žmogus, bet didelė ir galinga partija, didelė dalis Lietuvos visuomenės, kuri niekada nepatikėjo dvasiomis. Ačiū jums už pasitikėjimą ir palaikymą. Taip, mielieji, šiandien turime pasirinkimo galimybę: pasirinkti tarp konkretaus žmogaus, kuris dalyvautų rinkimuose ir pasirinkti tarp esminio partijos pavadinime įvardinto teisingumo siekio, priversti Lietuvos valstybės institucijas bei teismus laikytis įstatymų. Pasakysiu atvirai: garantijos, kad mums šįkart pavyks tai padaryti šimtaprocentinės nėra. Bet partija nebūtų tikra partija, jei nekovotų už vieną iš savo esminių idėjų - teisingumą. Už teisingumą, kurį jau dešimtmetį mes stengiamės įtvirtinti Lietuvoje", - sakė R.Paksas.
Partijos lyderį šlovino ir kai kurie suvažiavimo svečiai. "Tuščios vietos niekada nemuša", - pabrėžė Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas.
Tuo tarpu prezidento rinkimuose dalyvauti taip pat norinti Kristina Brazauskienė paragino apsupti Seimą ir tokiu būdu priversti parlamentą pakeisti Konstituciją taip, kaip reikia R.Paksui.
Rado teisingų advokatų
"Tvarkiečiai" į suvažiavimą pasikvietė grupę nepriklausomų teisininkų, kurie teigia, kad jokių teisinių kliūčių R.Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose nėra.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Norint panaikinti šį draudimą, reikia keisti Konstituciją.
Tuo metu "tvarkiečiai" teigia, kad R.Paksui turi būti leidžiama dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal kitą Konstitucinio Teismo nutarimą pripažinta Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui. Tačiau šis teismas nėra sudėtinė ES teisinės sistemos dalis.
Prisiminė mirties bausmę
Savo kalboje R.Paksas pažėrė daug kritikos dabartinei Europos Sąjungai. Esą, jei ji nesikeis, ES neturės ateities.
R.Paksas apgailestavo, kad ES neginamas tradicinės šeimos institutas, seksualinės mažumos daro vis didesnę įtaką įvairių valstybių raidai. Jis ragina, kad seksulinių mažumų tematika kuo greičiau dingtų iš Europos Parlamento darbotvarkės. Esą Briuselio politikai tik be reikalo švaisto laiką ir nesprendžia esminių problemų.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis abejojo ir vieninga Europos Sąjungos valiuta, ragino rengti referendumą dėl euro įvedimo.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis užsiminė apie galimybę vėl įvesti mirties bausmę, jei visuomenė tam pritars. Kaip pavyzdį jis pateikė Šveicariją, kurioje jau esą prasidėjo diskusijos dėl mirties bausmės grąžinimo.
R.Paksas taip pat pasiūlė, kad Eurpopos Sąjungoje būtų nustatytas vienodas minimalus atlyginimas, kuris atitiktų Europos Sąjungos valstybių vidurkį.
Būsimus Europos Parlamento rinkimus R.Paksas vadina kova tarp dviejų priešingų idėjų: skirtingų valstybių ir tautų Europos bei vieningos, bet betautės Europos, kurioje Lietuva neturės savo identiteto.
