Norint dalyvauti prezidento rinkmuose politikams teks įveikti tris etapus. Iš pradžių iki vasario 20 dienos registruotis rinkimų kampanijos dalyviu, po to sumokėti rinkimų užstatą ir pradėti rinkti pretendentą remiančių gyventojų parašus. Tik surinkę parašus bus įtraukiami į rinkimų biuletenius.
Dauguma teisininkų sako, kad prieš dešimt metų iš posto pašalintas R.Paksas negalės dalyvauti rinkimuose, nes Seimas nepakeitė Konstitucijos. Taigi šiandien įdomiausia, ties kuriuo žingsniu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) R.Paksui užtenks duris.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas svarsto, kad R.Paksas gal ir gali būti registruotas rinkimų kampanijos dalyviu, tačiau komisijoje gali iškilti klausimas, ar jį registruoti pretendentu ir leisti rinkti parašus.
„Pirmas etapas yra pats paprasčiausias. Reikalavimai norint tapti rinkimų kampanijos dalyviu yra minimalūs“, – portalui lrytas.lt sakė Z.Vaigauskas.
Tačiau „paksistai“ pasiruošę eiti iki galo.
Šeštadienį partijos suvažiavime „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis tvirtino, kad nesutikus registruoti R.Pakso šis sprendimas bus skundžiams teismui.
„Tvarkiečiai“ netgi pasiryžę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad šis anuliuotų prezidento rinkimų rezultatus.
Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo niekada negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Norint panaikinti šį draudimą, reikia keisti Konstituciją. Kaip žinia, tai nebuvo padaryta.
Tuo metu „tvarkiečiai“ teigia, kad R.Paksui turi būti leidžiama dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal šių metų Konstitucinio Teismo nutarimą pripažinta Europos Sąjungos teisės viršenybė prieš Lietuvos įstatymus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui. „Tvarkiečiai“ mano, kad šis teismo sprendimas yra svarbesnis už Konstituciją.
