Ar stambiausios korupcijos nedangsto valdžia? Tokį klausimą žiūrovams ir savo pašnekovams „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sąmokslo teorija“ pateikė jos vedėjas Arnas Klivečka.
Žurnalistą nustebino pareigūnų svarstymai, esą Lietuvos gyventojų suvokimas apie smarkiai mūsų šalyje paplitusią korupciją tėra jų fantazijos vaisiai.
A.Klivečka tvirtino priešingai. Jam pritarė ir laidos dalyviai.
Konsultantai žarstė milijonus
Buvusios dešiniųjų valdžios energetikos politiką narstančios Seimo laikinosios komisijos vadovas Artūras Skardžius stebėjosi, kaip praėjusios kadencijos Vyriausybė taškė pinigus įvairiems konsultantams.
„Dabar konservatorių lyderis Andrius Kubilius reikalauja, kad pensininkams būtų grąžintos per krizę pasisavintos jų pensijos.
Tam valstybei reikia rasti beveik 1 mlrd. litų. Bet ar reikėjo tas pensijas nurėžti, kai tuo pat metu buvo dosniai išlaidaujama įvairiems užsienio konsultantams“, – svarstė A.Skardžius.
Socialdemokrato teigimu, iš šalies samdytiems konsultantams ir jų pasitelktiems vietos teisininkams – už paslaugas buvo mokamos įspūdingos sumos.
Seimo komisijos pirmininko turimais duomenimis, kartais už valandą buvo mokama beveik 500 eurų: „Tai truko ne vienus metus. Aš kalbu apie Ignalinos atominės elektrinės išlaidas konsultantams. Panaši padėtis buvo ir kuriant Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo bei Visagino elektrinės projektus.
Ketvirtis milijardo litų buvo išleista konsultantams tuo metu, kai pensininkai gavo mažesnes pensijas.“
Pelnėsi ir iš palūkanų?
A.Skardžius taip pat kritikavo dešiniųjų Vyriausybės politiką, kai atsisakyta skolintis pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo už mažesnes palūkanas, bet imtos paskolos iš komercinių bankų.
Anot politiko, bankų siūlomos palūkanos kartais siekdavo net 10 procentų: „Todėl dabar tiktai skolos administravimas per metus atsieina beveik 2,5 mlrd. litų. Argi tai nėra korupcija, kai skoliniesi už 10 proc. palūkanas, galėdamas pasiskolinti už tris kartus mažesnes palūkanas?
Kas galėtų paneigti, jog čia nėra korupcijos?“
Užmojai primena Afriką
Minėtai komisijai priklausantis Seimo narys Valdas Vasiliauskas laidoje Lietuvą palygino su Afrikos ar Lotynų Amerikos šalimis, kurių valdžia mėgsta imtis grandiozinių, kapitalui imlių projektų: „Tas pat vyksta ir Lietuvoje, kur statomos energetinės piramidės, kurios kainuoja daug ir tie projektai trunka nežinia kiek.“
Parlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad energetikos sektorius tampa uždara, visiškai nekontroliuojama sistema, nors energetikos įmonės priklauso valstybei: „Tai tapo aukso kasyklomis apsukruoliams – advokatams, konsultantams, auditoriams, kurie anksčiau su energetika neturėjo nieko bendra. Tačiau staiga jie tapo padėties viešpačiais.“
Anot šio politiko, kitas dėsningumas tas, kad įvairius konsultavimo konkursus, kurių vertė kartais siekia 5 mln. litų, laimėdavo vis tos pačios advokatų kontoros: „Visų šių konkursų favoritė yra garsioji LAWIN ir dar kelios.
Bet kai komisija dabar pareikalavo konkrečių jų darbų atlikimo aktų, pasirodo, nieko nėra.“
Milijonai išgaravo pro kaminą
Be to, Seimo komisija išsiaiškino, kad iki nežmoniško dydžio elektros kainą Lietuvoje išpūtė buvusio konservatorių energetikos ministro Arvydo Sekmoko nustatytas vadinamasis VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) mokestis.
„Vien per A.Sekmoko valdymo metus šis mokestis padidėjo keturis šimtus kartų.
Šio mokesčio buvo surinkta 4 mlrd. litų, bet nebuvo kontroliuojama, kur minstras šiuos pinigus padėjo.
Nors mokestis turėjo būti skirtas paskatinti atsinaujinantiems energijos šaltiniams atsirasti, tai tapo vienu korupcijos šaltinių“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
A.Skardžius jam antrino tvirtindamas, kad šiandien Lietuvoje nėra institucijos, kuri galėtų atsakyti, ar, pavyzdžiui, nėra užslėptos korupcijos, kai didžioji surinkto VIAP mokesčio dalis nukeliavo brangiomis dujomis kūrenamai Elektrėnų elektrinei.
Šios elektrinės pagamintos elektros kaina siekė per 50 centų, o iš rusų ją buvo galima nupirkti po 15 centų. „Nors Elektrėnams dujos buvo perkamos iš tų pačių rusų“, – stebėjosi komisijos vadovas.
Pareigūnai neišnaudoja svertų
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius aiškino, kad didžioji korupcija glaudžiai susijusi su politine korupcija.
V.Gailiaus teigimu, nuo 2004 metų didžioji politinė korupcija nukreipta užvaldyti Lietuvą pasiekiančią Europos Sąjungos paramą: „Nemaža jos dalis keliauja į viešąjį sektorių. Ten yra didžioji korupcija siekiant kuo didesnio korupcinio arba nusikalstamu būdu įgyjamo pelno. Jo galima siekti įvairiai – neveikimu arba aktyviais veiksmais.“
Politiko įsitikinimu, nuo tokių nusikalstamų veikų asmenis turėtų atgrasyti aktyviai veikiantys ir motyvuoti teisėsaugos pareigūnai: „Yra įvairių įrankių korupcijai pažaboti, kontroliuoti arba naikinti. Tai ir viešumas, prevencinės priemonės, ir, žinoma, represinės priemonės.
Tai yra baudžiamoji politika, už kurią yra atsakinga Generalinė prokuratūra ir jos vadovas Darius Valys.
Seimas, vertindamas šios institucijos veiklą, nusprendė, kad D.Valys nesugeba tinkamai formuoti baudžiamosios politikos, taip pat ir užkardant korupciją. Bet parlamentas nesulaukė pritarimo, ir visos rezonansinės bylos stringa.“
Žodžiai skiriasi nuo darbų
Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris, skundėsi, kad prokuratūros vadovybė stabdo jo pradėtą Visagino atominės elektrinės viešųjų pirkimų tyrimą.
Prokuroras dėstė, kad Prezidentūra ir Generalinės prokuratūros vadovas yra glaudžiai susiję, – nuo prezidentės valios priklauso labai daug, tačiau jos pozicija nėra iki galo aiški.
Generalinės prokuratūros atstovas pasitelkė vieną pavyzdį: „Sausį dalyvavau pasitarime Prezidentūroje, kur buvo labai aiškiai pasakyta, kad šalies vadovė palaiko kovą su korupcija ir oligarchais.
Bet netrukus išgirdau kitą naujieną, kad prezidentės rinkimų štabo vadovu paskirtas Romas Švedas.
Kur man girdėta ši pavardė? Aš jį žinau ne kaip politiką, jo pavardė šmėžavo man nagrinėjant Visagino atominės elektrinės pirkimus, kuriuos kontroliavo A.Sekmoko vadovaujama ministerija ir kurioje viceministru darbavosi tas pats R.Švedas.
Turiu duomenų ir juos išdėsčiau savo tarnybiniame rašte, kad konkretus ministerijos atstovas, kurio pavardės dabar neminėsiu, net prašė, jog vieną viešąjį konkursą laimėtų konkretus subjektas.
R.Švedas, kuris kuravo Visagino atominės elektrinės projektą ir Ignalinos elektrinės uždarymą, negalėjo nežinoti to, ką man pavyko užčiuopti pradėjus tyrimą. Todėl man ir kaip piliečiui svarbu žinoti, ar jo pozicija paskelbiant kovą oligarchams tikra, ar tariama.
2009 metais rinkimuose dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė labai aiškiai skelbė kovą su oligarchais.
Prezidentė nemažai prisidėjo, kad būtų išardytas, jos įsitikinimu, oligarchinis LEO LT projektas.
Tačiau kas vyko vėliau? Tie asmenys, konsultantai, kurie dalyvavo formuojant LEO LT, niekur nedingo.
Jie dalyvavo Visagino atominės elektrinės projekte ir uždarant Ignalinos elektrinę.
Bet – svarbiausia – įvykus referendumui, kuriame gyventojai nepritarė elektrinės projektui, tie asmenys, supratę, kad laukiamas pinigų srautas gali išsekti, metėsi į kitus energetikos projektus.“
Dangsto net kontrolieriai
A.Skardžius atkreipė dėmesį, kad LEO LT likvidatoriumi buvo paskirtas R.Švedas.
„Nors bendrovė buvo likviduojama, toliau buvo perkamos įvairios paslaugos.
Per visą jos likvidavimo laikotarpį tam ji išleido daugiau nei 8 mln. litų.
Bet nei LEO LT teises perėmusi bendrovė „Lietuvos energija“, nei Valstybės kontrolė komisijai neatskleidžia, iš kokių paslaugų teikėjų buvo perkamos tos paslaugos. Aiškinama, kad tai konfidencialūs duomenys“, – stebėjosi Seimo komisijos vadovas.
Kaip žinoma, D.Grybauskaitės valstybės kontroliere skirta Giedrė Švedienė yra R.Švedo sutuoktinė.
„Būtų labai įdomu sužinoti, kokias paslaugas pirko likviduojama įmonė, kuriai vadovavo R.Švedas, ir kodėl tai slepiama net nuo Seimo komisijos“, – kalbėjo A.Skardžius.
Bankų griūtis sukrovė turtus
TV laidos dalyviai įžvelgė, kad vienas sektorių, kuriame gausu korupcinių židinių, yra bankai.
Pavyzdžiui, kiek valstybei atsiėjo banko „Snoras“ sužlugdymas ir šią savaitę pasitraukusio prieštaringai vertinamo jo administratoriaus Neilo Cooperio veikla?
V.Vasiliauskas aiškino, kad šis sektorius – aukso kasyklos korumpuotiems asmenims: „Tai atskleidė ir „Snoro“ istorija.
Buvo pasirinktas bankroto variantas, bet kodėl taip nuspręsta, nežinoma.
Kitas klausimas: kodėl buvo kviečiami brangūs užsienio konsultantai, nors Lietuvoje yra gerų specialistų, kurie šį banką būtų sutvarkę pigiau?
Mes kažkodėl pasirinkome brangesnį aplinkinį kelią. Kodėl? Matyt, N.Cooperis buvo reikalingas tiems korumpuotiems teisininkams, kurie šią publiką ir atvedė į Lietuvą.“
Valdžios kaita – nė motais
Pašnekovai stebėjosi, kad valstybė algas moka miniai tarnautojų, o reformuojant, pavyzdžiui, energetikos sektorių, pasitelkiami ne jie, bet konsultantai iš šalies.
Seimo tyrimo komisijos vadovas A.Skardžius sakė, kad energetikos reforma Lietuvoje buvo patikėta konsultantams, kurie teikė rekomendacijas Energetikos ministerijai ir patys jas vėliau įgyvendino: „Energetikos įmonės buvo pertvarkomos, jų turtas dalijamas, jungiamas, bet tai buvo daroma nepriėmus įstatymų ir Vyriausybės nutarimų.
Kiek tai davė naudos, o gal padarė žalos?
To niekas nevertino. Negana to, tų įmonių vadovų postuose atsidūrė savi žmonės, kurie ir toliau sėkmingai juose sėdi.
Jie taip tuose postuose kibiai įsitvirtino, kad valdžių pasikeitimas jų visiškai nejaudina.“
A.Skardžius pabrėžė, kad prie įtartinų Visagino atominės elektrinės projekto viešųjų pirkimų, kurių skaidrumą tiria prokurorai, rankas prikišę asmenys ne tik nevejami lauk, bet ir gauna kitus svarbius postus energetikos įmonėse.
Anot V.Vasiliausko, politinę korupciją išguiti būtų įmanoma greitai: „Jeigu kartu susėdę prezidentė, Seimo pirmininkė ir premjeras pasakytų, kad reikia politinei korupcijai padaryti galą, viskas būtų iškart baigta.
Bet politinė valia išgaravo kaip ir bankų pinigai.“
