Z.Balčytis siūlo Ukrainoje sėsti prie derybų stalo

Pastarųjų dienų įvykiai, kuomet Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti įvesti ginkluotąsias pajėgas į kitos, suverenios šalies teritoriją, kelia didžiulį nerimą dėl tolimesnės įvykių Ukrainoje raidos. Nors oficialiai teigiama, kad V. Putinas įsakymo Rusijos kariuomenei įžengti į Krymą dar nedavė, pačio Krymo savivaldos atstovai yra pripažinę, kad svarbius regiono objektus jau saugo Rusijos kariai.

Z.Balčytis.<br>J.Stacevičiaus nuotrauka iš archyvo
Z.Balčytis.<br>J.Stacevičiaus nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Zigmantas Balčytis

Mar 2, 2014, 2:09 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 7:14 PM

Tokie Rusijos kariuomenės veiksmai yra ne kas kita, kaip kišimasis į Ukrainos vidaus reikalus bei nepagarba kitos valstybės suverenumui ir vientisumui. Rusijos prezidentas turėtų atšaukti savo įsakymą dėl kariuomenės dislokavimo ir vengti bet kokio įtampos didinimo tiek Kryme, tiek visoje Ukrainoje.

Nerimą ypač kelia žinios, kad Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai. Bet kokie Rusijos nesutarimai su naująja Ukrainos valdžia privalo būti sprendžiami derybų ir taikaus dialogo būdu, vengiant bet kokio jėgos panaudojimo. Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama perspėjo Rusijos prezidentą, kad jeigu Maskva ir toliau pažeidinės tarptautinės teisės normas, tai lems tolesnę šios šalies politinę ir ekonominę izoliaciją.

Lietuva neturėtų likti nuošalyje, turėtų skubiai sukviesti Valstybės saugumo tarybą, ir, kaip NATO bei Europos Sąjungos narė, privalo aiškiai išsakyti savo poziciją dėl įtampos Ukrainoje eskalavimo.

Pastarieji įvykiai Ukrainoje parodė, kad ginklų era dar nesibaigė ir tęsis dar ilgai. Kartu tai yra ir pamoka Lietuvai. Jie nedviprasmiškai rodo, kad mūsų šalies siekis užsitikrinti energetinių resursų tiekimo alternatyvas yra vienintelis teisingas kelias ir darbai šioje srityje turėtų tapti prioritetu. Taip pat privalome daugiau dėmesio skirti šalies saugumui. Siekdama tapti stipria ir lygiaverte NATO bloko valstybių partnere, Lietuva privalo peržiūrėti savo išlaidas gynybai, kurios iki šiol vis dar yra pernelyg menkos.

Šiuo metu pagrindinis uždavinys ir siekis Ukrainoje yra laikytis rimties bei išnaudoti visas įmanomas galimybes koflikto šalims susėsti prie derybų stalo. Teigiamų poslinkių jau yra: pranešta, jog V. Putino ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moon‘o pokalbio metu buvo sutarta, kad būtina užkirsti kelią tolimesniam krizės Ukrainoje gilėjimui.

Pastarųjų savaičių įvykiai Kijeve aiškiai parodė, kad Ukrainos žmonės nori permainų ir yra pasirengę siekti jų. Viso demokratinio pasaulio uždavinys šiandien yra žūt būt pasiekti, kad ši kaina nebūtų pati aukščiausia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.