Vertinama nūnai viskas, kas tik rodoma: daina, choras, talentas, juokas, patiekalas, šokis, šuolis, čiūžtelėjimas ar net poelgis. Po kiekvieno pasirodymo žiūrovams tiesiog privalu išklausyti nuosprendžio, sulaukti įvertinimo, balo, taško, kritikos, nuomonės, pastabų, gražaus ar pikto žodžio, paistalų ne į temą arba iki ašarų privedančių replikų.
Tad tie, kurie ryžtasi dalyvauti TV projektuose, turi būti stabilios psichikos, užsigrūdinę emociškai ir pasirengę bet kokiems ekstremalumams – maža kas šaus į galvą kuriam nors teisėjui. Tokiam kaip komisijų žanro pradininkas Jurijus Smoriginas. (Gal dar kas pamena pirmuosius, šiek tiek kuklesnius jo šou su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu, kurie vykdavo LRT televizijos „Lietuvos šokių dešimtukuose”?)
Įsidrąsinęs TV3 konkurse „Šok su manimi”, užuot vertinęs dalyvius, apimtas nenumaldomo troškimo parodyti, ką vis dar sugeba, baletmeisteris yra sušokęs ne tik ant parketo, bet ir ant stalo. Ką jau kalbėti apie dvišakį jo liežuvį, minčių pinkliavą ir nepataisomą Šančių dialektą.
Arba tokiai vertintojai, kaip kad nežinia ką bendra su dailiuoju čiuožimu turinčiai aktorei Astai Baukutei, minkštai klestelėjusiai į LNK projekto „Šokiai ant ledo” teisėjos krėslą (ir kam vėl šovė į galvą ištempti ją iš didžiojo aktorystės kelio ant slidaus pramogų šou takelio?). Užuot vertinusi šokėjų pasirodymus, buvusi Seimo narė mieliau leidžiasi į konkurencinę dvikovą su pokalbių šou karaliene Rūta Mikelkevičiūte arba susirežisuoja asmeninį ledo šou.
Buvo ir nepatogu, ir apmaudu, kai ant ledo su aukštakulniais stipinėjanti moteriškė užgožė tuos, kurių vertinimą norėjosi girdėti labiausiai. Sukorę tolimą kelią į LNK projektą tąsyk buvo atvykę dailiojo čiuožimo meistrai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.
„Galima sakyti, kad tą pačią dieną pusryčiavome netoli Japonijos, pietavome Maskvoje, o vakarieniavome Vilniuje”, –- tarsi nebūtų nuskridę tūkstančių kilometrų ir visai nejaustų nuovargio kukliai šypsojosi dailiojo čiuožimo žvaigždės ir kantriai laukė, kol išsisiautės kolegė teisėja.
Gali stebėtis kiek tik telpa, bet iš teisėjo kėdės (prodiuserių valia ar be jos) nė neketina trauktis TV3 projekte „Šuolis” įsikūrusi ir nežinia kodėl būtent ten sau vyro ieškanti teisėja Undinė Meilutytė (aktorius Aistis Mickevičius). Gal tai bandymas suderinti du viename – šuolių į vandenį šou su „Kitas” („Next”)? Švebeldžiuojanti ponia be skrupulų nutraukia ir taip ne itin iškalbingų šuolių į vandenį trenerių pasisakymus, o pažertos vulgarios replikos neretai verčia gūžtis.
Toli gražu ne visų komisijų teisėjų vertinimo laukiame taip, kaip „X Faktoriaus” ketvertuko – Marijaus Mikutavičiaus, Sauliaus Urbonavičiaus-Samo, Sauliaus Prūsaičio ir Rūtos Ščiogolevaitės. Scenos profesionalai ir iškilios asmenybės suteikė šou ir žaismingumo, ir solidumo.
Komisijos komentarai glostė ausį ir LRT televizijos projektuose „Šok!”, „Auksinis balsas”, „Eurovizijos” dainų konkurso atrankoje. Žinoma, iki tol, kol tie profesionalai neįsisiautėdavo. Bet net ir dviejų muzikos grandų susikirtimas dėl kokio nors ypatingo „si bemolio” žmogui, atskaičiuojančiam tą „si” nuo penklinės pradžios, skamba ne kaip suahilių kalba, bet kaip anekdotas – taip šmaikščiai ir elegantiškai geba ginčytis iškalbingi profesionalai.
O štai LNK „Skonio” vertintojams pritrūko ir skonio, ir kvapo, ir žodžių. Net jei šio projekto komisija ir buvo sukaupusi didžiulę patirtį bei išmanymą, žiūrovai girdėjo tik santūrų teisėjų čepsėjimą ir vos padruskintą „man skanu” arba „neskanu”.
Praėjusį savaitgalį sulaukėme ir dar vieno naujo televizijos šou „Mados teismas” – jame varžosi dizaineriai ir stilistai. Žinoma, juos vertina dar viena komisija, kuriai vadovauja Lietuvos mados padangės pažiba dizaineris Juozas Statkevičius. Dalyvių pasirodymus pirmoje laidoje taip pat vertino dizaineris Aleksandras Pogrebnojus ir Vilniaus dizaino kolegijos vadovė Giedrė Fledžinskienė.
Teisėjai savo pareigas atliko rimtai – raukėsi, kraipėsi, šaipėsi, dūsavo, griebėsi už galvų, ilgokai kasėsi plikę (A.Pogrebnojus), grąžė rankas. Jų vertinimuose išgirdome apie „suknelę su žiurstu”, „basketkes”, „padelkas”, „nedaneštą informaciją”, „storas bačkas”, „ir aplamai”, „ir dar biški”.
Profesionaliai vertinti, taisyklingai kalbėti (bent jau stengtis) ir šmaikščiai juokauti gali ne kiekvienas. Todėl labai rimtai siūlau įsteigti komisiją, kuri atrinktų komisijas, galinčias dirbti televizijoje.
„TV antena"
