Lietuvoje prieštaringai vertinamas N.Cooperis kol kas vengia tiesioginės akistatos su galimai neteisėtų banko operacijų bylą tiriančiais pareigūnais, bet, „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, per savo atstovus pranešė esąs pasirengęs atlyginti „Snoro“ patirtus nuostolius.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai jau anksčiau yra patvirtinę, kad N.Cooperis yra įtariamas dėl dviejų neteisėtai atliktų banko operacijų, kurių bendra suma viršija 1,2 mln. litų.
Viena atliktų operacijų susijusi su buvusios Seimo pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmone „Novotersa“.
Bylos duomenimis, 2012 metų sausio 6 dieną šios bendrovės prašymu neveikiančiame banke buvo atlikta įskaita – iš įmonei priklausančios specialiosios sąskaitos pervesta daugiau kaip 645 tūkst. litų daliai kredito padengti.
Praėjus daugiau kaip pusmečiui N.Cooperio administruojamame banke buvo atlikta dar viena operacija, kuria su verslininku Gediminu Žiemeliu susijusiai bendrovei „AviaAM BO3“ buvo leista iš jos atsiskaitomosios sąskaitos nurašyti 1 mln. 277 tūkst. litų paskolai padengti.
Ekspertai dar pernai nustatė, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas indėlių ir įsipareigojimų įstatymas. Iš viso dviem operacijomis, kurios gerokai viršijo draudžiamųjų indėlių sumas, galėjo būti padaryta 1 mln. 233 tūkst. litų žalos.
Prisipažino net neapklaustas?
Vilniaus apygardos prokuroras Linas Kuprusevičius vakar ne tik nekomentavo žinių apie N.Cooperio bandymus derėtis, bet ir neatskleidė, ar jis jau buvo atvykęs į apklausą.
Atsakyti į prokurorų klausimus britas buvo pažadėjęs po atostogų, kurios turėjo baigtis kovo viduryje.
„Tyrimas vyksta sėkmingai“, – tik tiek „Lietuvos rytui“ įstengė pasakyti L.Kuprusevičius.
Prokurorų paslaptingumas stebina ir politikus.
Nors išvadas dėl finansinių operacijų banke ekspertai pateikė dar pernai rugpjūtį, ikiteisminį tyrimą dėl galimo N.Cooperio tarnybos pareigų neatlikimo ir turto iššvaistymo prokuratūra pradėjo tik šių metų sausio 16-ąją.
Dėl to prokurorams jau teko aiškintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Jo vadovą Artūrą Paulauską irgi suglumino prokurorų manevrai.
Iš pradžių politikams prokurorai atsakė, kad byloje dėl dviejų neteisėtų operacijų nėra nei įtariamųjų, nei kaltinamųjų.
Bet praėjus vos savaitei driokstelėjo žinia – N.Cooperis įtariamasis.
Tiesa, jis jau buvo paskelbęs išeinąs į pensiją ir pasipustęs padus.
Į Seimo komitetą iškviestas L.Kuprusevičius politikams mįslingai aiškino, kad N.Cooperis atvyks į apklausą. Tačiau prokuroras niekaip negalėjo pagrįsti šio savo teiginio.
„Tiesiog tikiu“, – toks jo atsakymas parlamentarams kėlė įtarimų, jog tarp banko administratoriaus ir tyrėjų gali būti kokių nors susitarimų.
Beje, Seime prokuroras prasitarė, jog apie tai, kad bankrutuojantis bankas iš „Avia Solutions“ grupei priklausančios įmonės atsiskaitomosios sąskaitos leido nurašyti lėšas, tyrėjams esą papasakojo pats N.Cooperis.
Kai šios žinios nustebinti Seimo nariai prokuroro paklausė, ar negalėjo būti ir daugiau panašių operacijų, L.Kuprusevičius jiems esą atsakė, kad dabar kaip tik galvojama, ar nereikėtų to patikrinti.
Užtarėjas – V.Vasiliauskas
Šią istoriją tiriantiems prokurorams teks išsiaiškinti ir aukštų valstybės pareigūnų vaidmenį. Galbūt N.Cooperis per savo advokatus jau paaiškino, ar jis veikė vienas, ar vykdė kieno nors nurodymus?
Kol kas taip pat neskelbiama, ar prokurorai ketina apklausti Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, kuris ilgą laiką tikino, jog uždarytame banke nebuvo atlikta jokių neteisėtų operacijų.
Tokius Lietuvos banko valdytojo patikinimus vakar prisiminė ir banko bankroto aplinkybes tyrusios laikinosios Seimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Dabartinis aplinkos ministras mano, kad jei banko vadovas ar jo pavaldiniai žinojo apie tas operacijas, kurios dabar įvardijamos kaip galimai neteisėtos, jie yra nusikaltimo bendrininkai.
„O jeigu nežinojo ir juos kažkas apgaudinėjo, vis dėlto neturėjo aklai pasitikėti ir turėjo labai rimtai tikrinti“, – pridūrė V.Mazuronis.
Politikas nemano, kad sutikęs padengti padarytus nuostolius N.Cooperis galėtų išvengti atsakomybės: „Jei pavogei karvę, bet ją grąžinai, ar tai nereiškia vagystės?“
Išvengti bylos nelengva
Jei N.Cooperis savanoriškai atlygintų padarytą žalą, vargu ar jam pavyktų visiškai išvengti baudžiamosios bylos.
„Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai teigė, jog atlyginti žalą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės galima tik keliais atvejais.
Asmuo turi būti teisiamas pirmą kartą ir įtariamas nesunkiais arba apysunkiais nusikaltimais.
Jis turi prisipažinti, jog įvykdė nusikaltimą, ir susitaikyti su nukentėjusiaisiais.
Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, o jo nutartį turi patvirtinti teismas. Prokuroras ir teisėjai turi būti įsitikinę, kad įtariamasis daugiau nebetęs nusikaltimų.
Finansinius nusikaltimus tiriantys prokurorai šia galimybe naudojasi retai. Iššvaisčius turtą ir grobstant mokesčius dažnai būna padaroma didelė žala, o nusikaltimai trunka ilgą laiką.
Politiką kaltino šmeižtu
Skandalingomis žiniomis apie tai, kad kažkas iš tuo metu valdžioje buvusių aukštų pareigūnų giminaičių sugebėjo išgelbėti savo pinigus iš bankrutuojančio banko, pirmasis viešai pasidalijo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
Nors tuometis opozicijos lyderis konkretaus pareigūno neįvardijo, įtarimų šešėlis netrukus krito ant Seimo pirmininkės I.Degutienės, kurios sūnus G.Degutis buvo vienas „Novotersos“ savininkų.
Informacija apie garsios politikės sūnui esą padarytą išimtį buvo tokia skandalinga, jog buvo sunku patikėti, kad tai gali būti tiesa. Ją atkakliai neigė ne tik pati I.Degutienė, bet ir G.Degutis, iš karto pagrasinęs A.Butkevičių paduoti į teismą.
Tai buvusios Seimo pirmininkės sūnus ir padarė. Iš socialdemokrato ir jo turimą informaciją paviešinusios televizijos verslininkas tikėjosi prisiteisti 40 tūkst. litų.
Gautus pinigus vaikų namams žadėjęs perduoti G.Degutis piktinosi, kad nors A.Butkevičius žinojo, jog iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos esą nėra pajudėjęs nė vienas centas, vis tiek toliau skleidė melagingą informaciją: „Labai apmaudu, kad Lietuvoje turime tokių politikų.“
Tačiau vėliau G.Degutis savo ieškinį dėl šmeižto tyliai atsiėmė. Tai verslininkas padarė praėjusią vasarą, aiškindamas, kad bylinėjimasis kainuoja labai daug laiko ir pinigų.
Sulaukė ir tėvo puolimo
Tuo metu A.Butkevičius, kurį dėl sūnui ir žmonai pažertų įtarimų užsipuolė ir I.Degutienės sutuoktinis Gediminas Degutis, rankų nenuleido. Premjeras kreipėsi į teismą ir praėjusių metų pabaigoje sulaukė gerų žinių.
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo G.Degutis buvo pripažintas viešai pažeminęs A.Butkevičiaus garbę ir orumą.
I.Degutienės vyras prieš teismą stojo, kai pernai pavasarį išrėžė viską, ką mano apie jo sūnui skersai kelio stojusį socialdemokratų lyderį.
G.Degutis vienam interneto portalui tada pareiškė, kad, jo akimis žiūrint, A.Butkevičius yra ne vyras ir ne politikas: „Socialdemokratų partija, turėdama tokį pirmininką, sužlugs. Šis žmogus neturi nei moralės, nei sąžinės. Bet ir gabumų neturi būti vedliu.“
Tiesa, teismas nusprendė, kad medikui teks paneigti tik šiuos apie A.Butkevičių ištartus žodžius: „Sau ir savo partijai susikurs autoritetą šmeiždamas kitus.“ Anot teismo, būdamas išsilavinęs žmogus G.Degutis turėjo suprasti, kad skleidžia ne nuomonę.
Valdytojas stojo mūru
Įtakingos politikės šeimos garbę gynė ne tik jos galva.
Mūru už G.Degučiui pinigus išgelbėti leidusį banko „Snoras“ administratorių N.Cooperį stojo ir V.Vasiliauskas.
Kilus skandalui dėl galimų operacijų veiklą sustabdžiusiame banke, V.Vasiliauskas išsikvietė N.Cooperį, o po pokalbio su juo patikino, kad jokie įskaitymai be Lietuvos banko žinios negalėjo būti daromi.
Centrinio banko vadovas tvirtino, kad paskelbus bankroto procedūrą joks juridinis asmuo negalėjo pasidengti didesnio kredito, nei valstybės laiduojama suma: „Negalėjo, nes įstatymai tai draudžia.“
Buvo prisiekęs nemeluoti
Tikriausiai panašiai V.Vasiliauskas su N.Cooperiu turėjo kalbėti ir Seimo laikinosios komisijos posėdyje.
Administratorius į jį buvo pakviestas praėjus keliems mėnesiams nuo skandalingos informacijos pasirodymo.
Todėl komisijai vadovavęs „tvarkietis“ V.Mazuronis įsitikinęs, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms N.Cooperiui gali tekti atsakyti ne tik dėl neteisėtų operacijų, bet ir dėl melagingų parodymų komisijai. Mat britas buvo pasirašęs pasižadėjimą sakyti tiesą.
V.Mazuronio sūnus Seimo narys Andrius Mazuronis jau kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ne tik dėl galimai melagingų N.Cooperio liudijimų, bet ir prašydamas ištirti, ar jo veiksmams įtakos nedarė buvusi Seimo pirmininkė I.Degutienė.
Prisiekinėjo nieko nežinojusi
Prieš dvejus metus konservatorei iš Seimo tribūnos teko aiškintis ne tik dėl sūnui naudingos banko operacijos, bet ir dėl įtarimų, kad slapta informacija apie „Snoro“ uždarymą ji galėjo pasidalyti ir su sutuoktiniu.
Praėjusios kadencijos Seimo Antikorupcijos komisija įtarinėjo, kad Santariškių klinikos, kurių vienam filialų vadovauja G.Degutis, esą vienintelės atsiėmė banke laikytus pinigus.
Dėl to komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji ištirtų, ar Seimo pirmininkė neatskleidė slaptos informacijos apie banko nacionalizavimą ir ar ja nepasinaudojo jos vyras bei sūnus.
Atsakydama į jai raštu pateiktus klausimus I.Degutienė tada tvirtino nebuvusi iš anksto informuota apie planus nacionalizuoti banką. Apie tai ji teigė sužinojusi tik iš žiniasklaidos.
„Tiek Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, tiek ir kitų institucijų, kurios siūlė, planavo ar priėmė sprendimus dėl banko veiklos stabdymo, atstovai jau seniai patvirtino, kad Seimui ir Seimo pirmininkei nebuvo teikiama jokia informacija apie planuojamus veiksmus“, – aiškino I.Degutienė.
Konservatorė taip pat tvirtino nemananti, kad ji kaip nors diskredituoja Seimo pirmininko instituciją: „Ją bando diskredituoti asmenys, kurie viešai skleidžia niekuo nepagrįstus gandus ir melą.
Deja, tiems, kurie netiki mano ar Lietuvos banko valdybos pirmininko patikinimais, kad apie banko „Snoras“ nacionalizavimą sužinojau tik kaip visi paprasti Lietuvos piliečiai iš žiniasklaidos, telieka laukti prokuratūros ir Seimo laikinosios komisijos tyrimų pabaigos.“
Neaišku, kada sako tiesą
Tačiau vakar iš „Lietuvos ryto“ išgirdusi, jog N.Cooperis siūlo atlyginti padarytus nuostolius, I.Degutienė nustebo.
Seimo vicepirmininkė pakartojo savo akimis mačiusi ankstesnių tyrimų išvadas, kuriose juodu ant balto parašyta, kad jokie nusikaltimai nebuvo padaryti, jos sūnus pripažintas nukentėjusiuoju, tyrimai nutraukti: „Viskas, daugiau negaliu ko pridurti.“
Anot I.Degutienės, jei pasitvirtintų informacija, kad N.Cooperis pripažįsta kaltę, sunku suprasti, kodėl tiek jis, tiek kiti pareigūnai anksčiau kalbėjo kitaip.
„Tada nebeaišku, kada jie sako tiesą – dabar ar anksčiau“, – stebėjosi konservatorė.
