„Įsipareigojimai turi būti pagrįsti, negalima prižadėti ir nedaryti, kas jau yra buvę ne kartą. Dabar visi dar kartą pamatavo savo galimybes, įvertinant, kad tikrai nėra lengvi laikai, buvo krizė, ir labai gerai, kad partijos rado tą bendrą vardiklį, ir labai norėčiau tikėt, kad jis bus įvykdytas, ir kad tai matysis kiekvienais metais. Iš tikrųjų dabartinė padėtis yra nepriimtina, ir šiuo metu jau visi tai suprantam, ne tik politikai, bet ir visi tie, kurie toliau nuo politikos, suvokia, kad mes turim daug rimčiau žiūrėti į šiuos įsipareigojimus“, - penktadienį žurnalistams Seime sakė L.Linkevičius.
Parlamente penktadienį surengta konferencija, skirta Lietuvo narystės NATO dešimtmečiui. Vertindamas šalies narystę Šiaurės Atlanto organizacijoje L.Linkevičius pažymėjo, jog šalies gyventojai turėtų mažiau kelti klausimus, kodėl Lietuvos kariai vyksta į misijas tolimuose kraštuose, nes išties taip jie dirba dėl savo šalies saugumo.
„Iš NATO mes gauname labai daug - visas saugumo garantijas, todėl labai rimtai reikėtų pasižiūrėti ir į savo pareigą. Nesakau, kad iki tol to nedarėme, darėme tikrai kokybiškai ir sulaukėme daug gerų atsiliepimų, bet nereiškia, kad mes padarėme viską, kas įmanoma. Todėl mes turime labai rimtai žiūrėti į savo indėlį, mažiau klausti, kodėl mūsų kariai dalyvauja tarptautinėse misijose, vykdydami NATO misijas, suprasdami, kad tai, ką jie daro toli nuo Lietuvos, iš tikrųjų daro Lietuvai ir jos saugumui. Tuo dabar turėtume įsitikint tie, kurie gal dar tuo abejojo“, - kalbėjo ministras.
Seimo Užsienio reikalų komitetas Benediktas Juodka pažymėjo, kad partijų planuojamas pasirašyti susitarimas dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai jau 2020 metų yra „pats geriausias variantas“, nes pirminiuose planuose minimą rodiklį buvo suplanuota pasiekti tik per 12 metų.
„Kiek jūs girdėjot, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pasakė, kad reikėtų pasiekti 2 proc. BVP per penkerius metus, jei politinės partijos sutarė iki 2020 metų, manau, tai pats geriausias variantas, nes pirmam variante buvo siekis 1 proc. pasiekt 2016 metais, o toliau po 0,1 proc., tai būtų užėmę 12 metų. Manau, kad 2020 metams 2 proc. BVP yra geras politinių partijų susitarimas“, - žurnalistams sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Seime penktadienį vykstančioje NATO konferencijoje aptarti Europos valstybių pasiekimai transatlantinės integracijos kelyje po Šaltojo karo pabaigos, aptartos ir šių dienų aktualijos dėl Ukrainos.
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, konferencijoje kalbėdamas apie Lietuvos sprendimą stoti į NATO, prisiminė šio istorinio sprendimo ištakas, pradines kalbas apie galimą šalies neutralumą. „Gana greitai, maždaug 1992 metais buvo suprasta, kad vakuumas paprastai užsipildo ir mūsų valstybė, turinti tokį dydį, kokį turime ir tokius pajėgumus, kokius turim, ir tokią geografinę padėtį, turėtų rinktis kolektyvinę gynybos sistemą. Čia pasirinkimas buvo labai paprastas – alternatyvų NATO organizacijai nelabai buvo“, - Seimo Ryšių su visuomene pranešime cituojamas ministras.
Ministras džiaugėsi, kad, neeikvojant laiko veltui, 1994 metais buvo pasiektas visų parlamentinių partijų sutarimas siekiant narystės NATO aljanse: „Tai buvo signalas pasauliui, Europai, visiems, kuriems tai patinka ir tiems, kuriems tai nepatinka, taip pat ir signalas Lietuvai, kad mes eisime tuo keliu sutelktai – visos politinės jėgos. Ir tai buvo sėkmės pradžia“, - kalbėjo L.Linkevičius.
Atlanto sutarties asociacijos pirmininkas, NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas Karlas Lamersas pažymėjo, kad nuo pat savo įsikūrimo 1949 metais NATO buvo saugumo garantas. „NATO narystė ypač svarbi, siekiant užtikrinti stabilumą ir saugumą, ypač, šiomis dienomis, kai matome, kas vyksta Ukrainoje, ypač Kryme. Dabar turime suvokti kaip buvo svarbu Lietuvai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos valstybėms pasinaudoti ta galimybe tinkamu laiku ir tapti NATO aljanso narėmis“, – sakė K. Lamersas.
NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) viceprezidentas priminė, kad savo laiku NATO, siekdama užtikrinti taiką Europoje, ištiesė draugišką ranką Rusijai ir pripažino jos vaidmenį naujojoje, po Šaltojo karo atsigaunančioje Europoje bei stebėjosi dabartiniais šios valstybės veiksmais: „Pastarasis Ukrainos suartėjimas su Europos Sąjunga yra jau vadinamas politine grėsme. Su tuo mes negalime susitaikyti. Tai yra apgailėtina, kad žmonių demokratijos siekis, skaidrios ekonomikos siekis kai kuriose pasaulio vietose yra vertinamas kaip vakarietiškas sąmokslas. Krymo aneksavimas sukėlė giliausią krizę Europoje nuo šaltojo karo laikų“, - kalbėjo NATO PA viceprezidentas.
Jam pritarė ir Rumunijos parlamento Senato Rūmų Užsienio politikos komiteto sekretorius senatorius Benas Onis Ardeleanas: „Mes siekiame būti tolerantiški vieni kitiems, gerbti vieni kitus, išsaugoti tarptautinį saugumą ir taiką pasaulyje. Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimas pažeidžia svarbiausius tarptautinius Jungtinių Tautų susitarimus ir nuostatas. Tai aiškiai rodo, kad senieji destrukciniai demonai nėra mirę“.
Pasak senatoriaus, atsižvelgiant į šių dienų grėsmes, svarbu didinti valstybių narių skiriamą finansavimą gynybai: „NATO – tarptautinis partnerių tinklas ir toliau išlieka svarbiausiu saugumo tinklu pasaulyje“, - Seimo Ryšių su visuomene pranešime cituojamas Rumunijos atstovas.
Šalies gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra sunkus finansinis įsipareigojimas, teigia ekonomistas Romas Lazutka. Tačiau, pasak jo, reikia su visuomene apie tai kalbėti ir stengtis paaiškinti, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos.
„Tai sudaro tikrai labai nedidelę dalį bendro vidaus produkto, ir turint galvoj, kad Lietuvos valdžia bendrai surenka mokesčių labai mažai - mažiausiai Europos Sąjungoje, tai, jeigu daugiau surinktų, žinoma, kad gali drąsiai didinti tas numatytas išlaidas gynybai, ir tai nėra labai sunki našta. Labai paprasta skaičiuoti: 2 proc. - tai gyventojai nuo šimto litų 2 litus skirs gynybai, tai tikrai pakeliama yra“, - LRT radijui penktadienį sakė R.Lazutka.
Anot jo, padidinus finansavimą gynybai, nebeaugs kitų sričių finansavimas, todėl tai reikia paaiškinti visuomenei.
„Taip sakyti, kad niekam nekainuos, negalima, nes jeigu vienai sričiai skiri lėšas, tai kitoms lieka mažiau ir net jeigu bus ekonomikos augimas, jeigu krašto apsaugai skiriama paspartintai daugiau, tai kitos šakos ar sritys neaugs. Bet tai yra normalu, reikia tiesiog visuomenei atvirai aiškinti. Labai būtų svarbu, kam bus išleidžiama, kiek tai leidžia atvirumas krašto gynybos ir, man atrodo, piliečiai tai supras“, - teigė ekonomistas.
Lietuvos parlamentinės politinės partijos ketina įsipareigoti iki 2020 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Susitarimą ketinama pasirašyti šeštadienį, minint Lietuvos narystės NATO dešimtąsias metines.
Visos NATO šalys yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti 2 proc. BVP. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO.
