Įdomu tai, kad visi jie evakuoti buvo „žodiškai“, tai yra – einant iš kabineto į kabinetą, įspėjant apie kilusį pavojų. Kyla klausimas, kodėl septynaukščiame viešos paskirties pastate nesuveikė gelbėjimosi sirena.
Vos prieš keturis mėnesius Rygoje įvykusi tragedija, kai sugriuvo pastas Zuolitudės rajone skaudžiai priminė apie priešgaisrinių sirenų būtinumą ir evakuacijos svarbą. Tuomet, įgriuvus pastato stogui, užgeso 54 žmonių gyvybė, per keturiasdešimt žmonių buvo sužeista.
Prieš nelaimę kaukusios sirenos neišgąsdino pastato apsauginių, kurie, kaip teigiama, net neleido palikti žmonėms patalpų nesusimokėjus. Toks abejingumas kainavo itin brangiai.
Sirenas įrengė, bet reikalo naudoti nematė
Abejingumas, o gal paprasčiausias aplaidumas buvo jaučiamas ir trečiadienį VGTU. Pasak universiteto Ūkio direkcijos direktoriaus Romano Jagelo, paleisti sireną apsauga paprasčiausiai nematė reikalo.
Laimei, nei vienas iš tuo metu pastate buvusių lankytojų nepasijuto taip blogai, kad jiems reikėtų medikų pagalbos. Tačiau ar tai yra argumentas nepaspausti sirenos paleidimo mygtuko? Juk cheminių medžiagų poveikis gali pasireikšti ir ne iš karto.
R.Jagelo portalui lrytas.lt tvirtino, kad pastate įspėjančios sirenos yra įrengtos ir veikia, neseniai vyko mokymai.
„Techninė patikra atlikta, sistema tikrai veikia“, - teigė jis.
Paklaustas, kodėl visgi sirena nebuvo paleista, ūkio direkcijos direktorius buvo nekalbus. Pasak jo, sirenos paleidimą prižiūri specializuota apsauga.
„Mes įsivaizdavome, kad čia nebuvo būtinybės evakuacijai“, - telefonu nutęsė jis.
Kitą kartą elgsis kitaip
Kas nusprendžia, kada yra būtinybė skelbti evakuaciją, ir kada jos nėra? Tokį klausimą uždavėme VGTU kancleriui doc. dr. Arūnui Komkai.
„Sirena automatiškai neveikia prie dujų sukelto pavojaus. Net ir atvažiavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai jų prietaisai neparodė tokios medžiagos, į kurią būtų galima sureaguoti. Po to atvažiavę Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai paėmė mėginių“, - pasakojo kancleris.
Tačiau klausimas taip ir liko neatsakytas. Tiesiogiai pasiteiravome, kodėl universiteto apsauga nepaspaudė sirenos mygtuko. Pasak A.Komkos, taip nutiko dėl to, kad pavojaus priežastis buvo neaiški, situacija - labai neapibrėžta.
„Buvome išsikvietę įmonės vadovus... Tokia situacija retai kada būna“, - aiškino kancleris.
Tokios situacijos, nors, iš tiesų, ir retos, visgi yra esminės ir kritinės. Kyla abejonė, ar vieno ar kelių apsauginių nuosprendis, kad pavojaus gyvybei nėra, yra vertas tokios rizikos. Galbūt reikalinga bendra tvarka, nusakanti, kaip elgtis tokiose situacijose?
Kancleris portalui teigė suprantantis tokių įvykių svarbą.
„Tačiau niekam nebuvo bloga tiek, kad žmonės alptų. Iškart buvo atidaryti langai, durys, kad aštrių garų koncentracija kristų. Po to buvo iškviesta tarnyba. Buvo skambinta į laboratoriją, tačiau jie neturėjo galimybės atvažiuoti.
Tuomet daviau nurodymą skambinti į Bendrosios pagalbos telefoną. Jie pasiūlė nerizikuoti ir evakuoti žmones. Tada staigiai juos ir evakavome. Specialiosios pagalbos atlėkė labai greitai, per kokias keturias minutes. Pati evakuacija įvyko per kelias minutes“, - pasakojo A.Komka.
Visgi paklaustas, ar kitą kartą, jeigu kažkas panašaus pasitaikytų, sirena pastate vėl nebūtų įjungta, jis trumpai atsakė, kad kitą kartą ji tikrai bus paleista.
Daug kas priklauso nuo administracijos
Šiuo metu atostogaujantis Viešojo saugumo departamento analizės ir probleminių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas Ernestas Trunovas telefonu lrytas.lt teigė, kad jam sudėtinga komentuoti situaciją nežinant aplinkybių.
Visgi, pasak jo, daug kas priklauso nuo pačios įstaigos administracijos.
„Jeigu administracija yra numačiusi tokį įvykį, suplanavusi savo veiksmus, tai jie turėtų ir paleisti tą sireną“, - teigė E.Trunovas.
Pasak jo, dauguma tokių įstaigų, kaip VGTU, kur lankosi daug žmonių, turi tokius planus, o kartu ir nustatytą informavimo apie evakuaciją tvarką.
Viešojo saugumo specialistas taip pat svarstė, kad toks įvykis savo pobūdžiu primena Rygos „Maximos“ istoriją.
„Iš tokių įvykių ir mokomės. Aišku, reikia, kad visi teisingas išvadas pasidarytų“, - teigė E.Trunovas.
