Kaip mirusįjį pagerbti norintiems žmonėms sužinoti, kad šį pasaulį paliko jų tolimas giminaitis, jaunystės draugas, geras pažįstamas, bendramokslis ar buvęs bendradarbis?
Daugelyje šalies savivaldybių informaciją apie mirties atvejus iki šiol skelbė vietos spauda. Tačiau Teisingumo ministerijos prigrasinti savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai tokių žinių spaudai nebeteikia, rašo „Lietuvos rytas".
Žmonės pasigedo informacijos
Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybė ir vietos laikraščių redakcijos sulaukė sunerimusių uostamiesčio gyventojų skambučių – teirautasi, kodėl dingo įprasta informacija apie mirusius miestiečius.
Pažeisti jau 23 metus Klaipėdoje egzistuojančią tradiciją vietos spaudoje skelbti mirusių miestiečių pavardes uostamiesčio Civilinės metrikacijos skyrius buvo priverstas po to, kai praėjusią savaitę sulaukė teisingumo viceministro Giedriaus Mozūraičio išaiškinimo.
Pasirodo, žiniasklaidai suteikdami duomenis apie asmenų mirties faktus civilinės metrikacijos skyriai pažeidžia Civilinį kodeksą, kuriame viceministras įskaitė, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą po jo mirties gali būti skelbiama tik gavus mirusiojo sutuoktinio, tėvų ar vaikų sutikimą.
Teisingumo ministerija pasiūlė sutikimą apie mirties fakto viešinimą įtraukti į rašytinį prašymą įregistruoti mirtį ir net išsiuntinėjo tokio prašymo rekomendacinę formą.
Gali laukti sunki paieška
Ministerija teigia, kad tokio sutikimo reikalavimas papildomų administracinių rūpesčių nei civilinės metrikacijos skyrių darbuotojams, nei mirusiųjų artimiesiems nesukels.
Tačiau su tuo nenori sutikti civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai.
„Iki šiol įregistruojant asmens mirtį mums pakakdavo pateikto velionio asmens dokumento ir medicininio mirties liudijimo.
Dabar atsiranda prievolė asmens duomenų bazėse tikrinti prašymą pateikusio žmogaus giminystės ryšį su mirusiuoju.
Tai nėra taip paprasta, nes, pavyzdžiui, keletą santuokų turėjusios mirusiosios ir kelis kartus susituokusios jos dukters giminystės ryšį atsekti yra beveik neįmanoma, nes duomenų bazėse nėra išlikusių senesnių įrašų“, – teigė Klaipėdos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.
Tokio sutikimo negali duoti nei velionio laidotuvėmis besirūpinantis brolis ar sesuo, o ką jau ir kalbėti apie tolimesnius giminaičius.
Jokių nusiskundimų nebuvo
Pasitaiko atvejų, kad velionis neturi vaikų, o jo sutuoktinis ir tėvai yra mirę.
Klaipėdoje dažnai būna, kad asmens mirtį įregistruoja ir velionio artimųjų pasamdytų laidojimo paslaugų įmonių darbuotojai.
G.Misevičienė teigė, kad iki šiol dėl spaudoje skelbiamos informacijos apie asmens mirtį jokių nusiskundimų nebuvo.
Liko be svarbios informacijos
Tai, kad bandymas apriboti informacijos apie mirtį teikimą yra neprotingas, pastebėjo ir Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė: „Miesto gyventojams tokia informacija yra labai svarbi. Tai ypač tapo akivaizdu, kai tokių žinių nebeliko.
Gal apie pažįstamo žmogaus mirtį iš laikraščio sužinojęs kaimynas ar artimas žmogus suskubdavo velionio artimiesiems pasiūlyti savo pagalbą, pareikšti užuojautą ar pagaliau ateiti išlydėti velionio į paskutinę kelionę.“
Anot valdininkės, atsisakius skelbti mirusiųjų pavardes pažeidžiama žmonių teisė gauti informaciją. Viešasis interesas yra svarbesnis nei tariama mirusio asmens privataus gyvenimo apsauga.
Ką reiškia rekomendacija?
G.Misevičienė pasakojo, kad dar anksčiau Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos specialistai buvo išaiškinę, kad asmens mirties fakto paviešinimas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nepažeidžia.
Tačiau, Teisingumo ministerijos teigimu, toks mirusiųjų sąrašų teikimas be išvardytų artimųjų sutikimo prieštarauja Civiliniam kodeksui.
„Mes neuždraudžiame skelbti tokių sąrašų. Ministerija tik atkreipia dėmesį, kad jau daugelį metų egzistuojanti viešinimo apie asmens mirtį tvarka yra neteisėta“, – aiškino teisingumo ministro patarėjas Sergejus Tichomirovas.
Tačiau civilinės metrikacijos skyrių vadovai naująjį išaiškinimą suprato kaip draudimą.
„Kaip kitaip galima vertinti tokią rekomendaciją, kuria įspėjama, kad pažeidžiame įstatymą“, – sakė G.Misevičienė.
Valdininkai šovė pro šalį
Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai rimtai suabejojo, ar mirusiojo vardo, pavardės ir gimimo metų paskelbimas patenka į asmens privataus gyvenimo duomenų sąvoką.
Šitaip paraidžiui taikant Civilinį kodeksą, įstatymas pažeidžiamas ir laikraštyje be velionio artimųjų sutikimo išspausdinus užuojautą su mirusiojo pavarde.
Sužinojusi apie tokį civilinės metrikacijos skyriams išsiuntinėtą išaiškinimą advokatė Liudvika Meškauskaitė teigė nemananti, kad šiuo atveju pritaikiusi Civilinio kodekso normą Teisingumo ministerija yra teisi: „Pats žmogaus mirties faktas, nenurodant jokios papildomos informacijos apie asmens mirtį, yra viešų registrų duomenys ir tai nėra privataus gyvenimo aplinkybė.
Ši situacija yra paaiškinta Civilinio kodekso 2-osios knygos komentare.
Todėl vien tik trumpa žinia apie žmogaus mirtį gali būti skelbiama be jokių apribojimų.“
Anot jos, teisė į privatų gyvenimą yra konstitucinė teisė, bet ji jokiu būdu neabsoliuti.
