Antrąją vietą, naujausios apklausos duomenimis, vis tvirčiau užima socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, nuo kurio šiek tiek atsilieka Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas. Z.Balčyčio ir A.Paulausko reitingai iki šiol buvo panašūs, rašo „Lietuvos rytas“.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovą atlikta apklausa parodė, kad 44,3 proc. apklaustųjų ketino balsuoti už dabartinę prezidentę D.Grybauskaitę.
D.Grybauskaitės reitingas per ketvirtį – palyginti su gruodį atlikta apklausa – smuko maždaug 0,5 proc.
„Nedalyvaujant prezidento rinkimuose R.Paksui, labiausiai padaugėjo ketinančių balsuoti už Z.Balčytį rinkėjų. Iš septynių kandidatų į prezidento postą populiariausia išlieka prezidentė D.Grybauskaitė, antras – Z.Balčytis, trečias – A.Paulauskas.
Kiekvieną iš kitų keturių kandidatų palaiko iki 3 proc. rinkėjų“, – tyrimų rezultatus įvertinto „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Anot tyrimų bendrovės vadovės, labiausiai šiemet augo Z.Balčyčio palaikymas.
„Analizuodami trijų šių metų tyrimų duomenis matome, kad labiausiai augo Z.Balčyčio rinkėjų skaičius – iki 12 proc. kovą, D.Grybauskaitės ir A.Paulausko palaikymas beveik nekito“, – sakė R.Ališauskienė.
Populiarumas šoktelėjo
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos kandidato Z.Balčyčio populiarumas per tris mėnesius išaugo 4,3 proc. – iki 12,3 proc. Praėjusių metų pabaigoje Z.Balčytį palaikė gerokai mažiau – 8 proc. gyventojų.
Darbo partijos kandidato A.Paulausko palaikymas išaugo 2,1 proc. – nuo 7,8 iki 9,9 proc.
Politologų vertinimu, Z.Balčyčiui ir A.Paulauskui padeda tai, kad jie yra aktyviai palaikomi savo partijų skyrių regionuose, kur partijų skyrių tinklas yra gana stiprus.
„Kandidatų reklamos dabar viešojoje erdvėje nematėme labai daug ir susidaro įspūdis, kad politinės kampanijos nėra. Tačiau iš tikrųjų ji vyksta – kandidatai važinėja į regionus, į rajonus, vyksta darbas organizaciniu lygmeniu.
Partijos skyriuose mobilizuoja iš apačios savo žmones. Nes rinkimų kampanijos paprastai prasideda toliau nuo didžiųjų miestų nutolusiose gyvenvietėse“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Trūksta palaikymo regionuose
Pasak politologo, D.Grybauskaitė neturi partijos palaikymo ir tai jai kiša koją.
„Klausimas, kiek prezidentė aktyvi – ji turi tą minusą, kad neturi politinės organizacijos.
Darbo partija, socialdemokratai turi pakankamai stiprią, išplėtotą organizaciją – tas šiek tiek tų vaisių duoda – šiek tiek, keliais procentais padidėjo Z.Balčyčio, A.Paulausko reitingai“, – sakė M.Jastramskis.
„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, regionuose pagrindinio kandidatų trejetuko palaikymas skiriasi, palyginti su visos šalies duomenimis.
Regionuose, kovo duomenimis, D.Grybauskaitę palaiko 39,2 proc. gyventojų – tiek pat, kiek praėjusių metų pabaigoje (39,3 proc.).
Z.Balčyčio palaikymas gerokai didesnis nei Lietuvos vidurkis – 17,3 proc., ir per ketvirtį jis beveik padvigubėjo (pernai gruodį jis siekė 8,8 proc.).
A.Paulausko palaikymas nežymiai padidėjo – 0,4 proc. – iki 8,5 proc.
„Reikėtų pastebėti, kad socialdemokratų merų Lietuvoje yra daugiausia – trečdalis. Tai rodo, kad jie turi ir neblogą partinę struktūrą tuose regionuose. Šiuo atžvilgiu socialdemokratams ten šiek tiek lengviau dirbti nei galbūt prezidentei, kuri iš esmės remiasi dešiniųjų parama, o šie regionuose nėra labai stiprūs.
Kita vertus, lemia ir narių skaičius. Sakykime, liberalai turi kelis tūkstančius, todėl daug resursų iš to nepritrauksi“, – sakė M.Jastramskis.
Politologas pastebėjo, kad regionų gyventojų pasirinkimą lemia jiems aktualios problemos, o Socialdemokratų partijos kandidatas daugiau dėmesio skiria problemoms, kurios itin aktualios atokesnėse vietovėse.
„Ne tik Lietuvoje, apskritai yra pastebėta, kad rinkimų nestabilumas, preferencijų svyravimas yra susijęs su ekonomine situacija, su tokiais rodikliais, pavyzdžiui, kaip nedarbas, vidutinis atlyginimas.
Tai, ką mes matome Kaune ar Vilniuje, nėra visiškai tas pat, kas vyksta rajonuose. Ir Z.Balčyčio šūkio „Uždirbanti, dirbanti Lietuva“ akcentai sudėlioti tokie, kurie žmonėms, esantiems toliau nuo didmiesčių, yra labai aktualūs ir yra opesnė problema. Taigi organizacija, darbas iš apačios ir akcentai duoda tų vaisių regionuose“, – vertino politologas.
Antrasis turas – tikėtinas
Anot politologo Lauro Bielinio, sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad rinkėjų simpatijos išlaiko tas pačias tendencijas – D.Grybauskaitė lieka lyderė, o Z.Balčytis užima antrąją vietą.
„Tačiau visuomenės palaikymo tempai kiekvieno iš jų atžvilgiu skiriasi ryškiai. Čia Z.Balčytis stipriai lenkia D.Grybauskaitę. Jo rodikliai kinta beveik dvigubai.
Ypač tai ryšku regionuose, kur jis, palyginti su sausiu, padvigubino savo palaikymą, o prezidentės palaikymas regionuose net šiek tiek smuko.
To priežastis, manau, yra ta, kad Z.Balčytis ypač intensyviai dirba regionuose ir mažiau centre, kur rinkėjai turi daug kitų rūpesčių.
Z.Balčytis demonstruoja labai nuoseklaus politiko įvaizdį. Apibendrinant – palaikymo dinamikos pokyčiai leidžia manyti, kad antrasis rinkimų turas yra labai tikėtinas“, – sakė L.Bielinis. A.Paulauskui, anot L.Bielinio, mažėja vilčių aplenkti pirmuosius du lyderius.
„A.Paulauskas akivaizdžiai nesugebėjo sutelkti rinkėjų apie save, jo palaikymo rodikliai nors ir padidėjo, tačiau nesuteikia vilčių aplenkti pirmuosius du lyderius. Manau, kad A.Paulausko problema yra ta, kad jis intensyviai eksploatuoja savo praeitį, o rinkėjui rūpi jo ateitis, o ne A.Paulausko ateitis. Apie tai, matyt, užmiršta“, – vertino L.Bielinis.
Lyderė – nematoma
Vilniaus universiteto dėstytojui M.Jastramskiui, kaip ir daugumai kitų politologų, krinta į akis prezidentės nusišalinimas nuo rinkimų kampanijos.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lyg ir racionalu, nes ji yra prezidentė, ne jai reikia laimėti, o prieš ją turi kiti laimėti – ji turi didelį reitingą.
„Kita vertus, vengiant pareikšti poziciją, eiti į debatus, pavyzdžiui, moto, šūkių neteko daug kur matyti – klausimas, ar tas pasyvumas, tikėjimas, kad reitingai gal dar kiek nors pasmuks, bet užteks, kad laimėtų, yra gana rizikingas.
Kyla klausimas, ką apie tai mano jos rinkimų štabas“, – vertino M.Jastramskis.
Likę – žemiau 4 proc. ribos
Kiti kandidatai į prezidentus kol kas turi mažesnį palaikymą ir daugiau nė vienam kandidatui nepavyko peržengti 4 proc. ribos.
„Žvelgdami į likusius kandidatus regime, kad jų palaikymas ūgtelėjo, tačiau esami rodikliai leidžia teigti, kad jų galimybės yra minimalios“, – sakė L.Bielinis.
Apklausoje respondentų buvo klausiama, už ką jie balsuotų Lietuvos prezidento rinkimuose gegužės 11 dieną. 3 proc. gyventojų teigė, kad balsuotų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Bronį Ropę – 1,9 proc. daugiau nei gruodį.
2,5 proc. potencialių rinkėjų ketino balsuoti už Naglį Puteikį, 2,1 proc. – už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, dar 1,7 proc. gyventojų pareiškė palaikymą Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Neapsisprendusių ar neketinančių dalyvauti rinkimuose dalis laikėsi ties 25 proc.: 11,4 proc. teigė, jog nedalyvaus prezidento rinkimuose, 12,9 proc. dar neturėjo nuomonės, už ką balsuotų, arba neatsakė.
Keli procentai nurodė kitus politikus, kurie neketina dalyvauti rinkimuose.
„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, regionuose pagrindinio kandidatų trejetuko palaikymas skiriasi, palyginti su visos šalies duomenimis.
