Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pareiškė, kad ši nutartis bus gera paskata byloms greičiau judėti į teismus. Bet pasigirdo ir pareigūnų nuogąstavimų, kad dabar bus dar sunkiau taikyti neteisėto praturtėjimo teisės normą ir skirti turto konfiskavimo bausmę, rašo „Lietuvos rytas“
– Kaip AT nutartis paveiks neteisėto praturtėjimo bylą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo AT pirmininko Gintaro Kryževičiaus.
– Nutartis esmingai nekeičia šių bylų praktikos. Tiesa, konstatuota svarbi teisinė aplinkybė – Baudžiamojo kodekso (BK) 189 (1) straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo gali būti taikomas ir atgaline data baudžiamosioms veikoms, įvykdytoms iki įstatymo pataisos įsigaliojimo 2010 metų gruodžio 11 dieną.
Šis straipsnis gali būti taikomas tik tuomet, kai turtas įsigytas iš nusikalstamos veikos.
Teisme turi būti įrodyta būtent tokia turto kilmė. Bet ši norma negalės būti taikoma, jei asmuo praturtėjo iš bet kokios neteisėtos veikos – būtini nusikaltimo požymiai.
– Ar pagrįsti būgštavimai, kad bus dar sunkiau taikyti šią teisės normą, nes prokurorams visais atvejais reikės įrodyti nusikalstamą veiką?
– Sakyčiau, AT nutartis net palengvina įrodinėjimo procesą. Reikės tik įrodyti, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo iš legalių šaltinių įgyti ginčijamo turto – kitaip sakant, pagrįsti, jog teisėtos pajamos neatitinka jo praturtėjimo lygio.
– Gal iki AT nutarties buvo tikimasi, kad pirmiausia teisiamieji turės teisėtais šaltiniais pagrįsti savo turtų kilmę, o ne prokurorai įrodinėti, jog praturtėta iš nusikalstamu būdu gautų pajamų?
– Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalo įrodyti, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veikos. BK niekuomet nenumato pareigos kaltinamam asmeniui teikti įrodymus, kad jis nekaltas. Pareigūnas turi ištirti, ar pakanka faktų, patvirtinančių įtariamojo kaltumą.
Pareigūnai turės surinkti duomenis iš Mokesčių inspekcijos, šeimos narių darboviečių, ištirti giminaičių galimybes paremti kaltinamą asmenį, nes gerai žinomi būdai, kaip dangstomos neteisėtos pajamos.
– Gal neteisėtai įgytą turtą bus galima konfiskuoti tiktai tuomet, jei kaltinamasis jau bus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme?
– AT nutarimas tokios sąlygos nekelia.
Neteisėtą praturtėjimą apibrėžiantis BK straipsnis kalba apie nusikalstamu būdu įgytą turtą. Tad konfiskavimo bausmė gali būti taikoma nepriklausomai nuo sprendimų dėl asmens laisvės suvaržymo.
– Jau pusketvirtų metų galioja pataisos, leidžiančios konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, bet žinomas bene tik vienas atvejis, kai pavyko realiai tai padaryti. Kodėl taip sunkiai taikoma ši bausmė?
– Labai sunku įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus – veikia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės mechanizmai.
Galima paaiškinti, kad įtarimų keliantį turtą įsigijo kitas sutuoktinis, o jam padėjo tėvai, šiems – dėdė. Tenka įvertinti įvairius žmonių civilinius santykius. O lietuviai – be galo išradingi žmonės.
Todėl abejoju, ar AT nutartis paspartins konfiskavimo bausmės taikymą. Tai tik pirmasis žingsnis gludinant teisminę praktiką.
Dar reikės įvairiomis kryptimis aiškinti, kaip taikyti šią bausmę neteisėto praturtėjimo bylose.
Tai bus įmanoma teismams sukaupus didesnę patirtį.
– Turbūt turto konfiskavimo bausmė neteisėto praturtėjimo bylose būtų viena efektyviausių priemonių kovojant su šešėline ekonomika?
– Esu civilinės teisės specialistas. Mano nuomone, daugiau naudos duotų ne baudžiamosios bylos, o civilinės ir administracinės teisės priemonių taikymas.
Iš viso baudžiamasis persekiojimas už įvairius ekonominius nusikaltimus Lietuvoje pernelyg dažnas. Europoje kriminalizuojama daug mažiau veikų.
Reikėtų priimti teisės normas, leidžiančias konfiskuoti turtą ir ne baudžiamosiose bylose civilinės teisės procedūrų pagrindu.
– Skelbiama, kad du AT teisėjai laikosi atskirosios nuomonės dėl šios teismo nutarties. Kas jiems kelia abejonių?
– Ši nuomonė dar nepaskelbta, teisėjai tik formuluoja jos tekstą, bet žinau, kad jiems kilo abejonių, ar neteisėtą praturtėjimą apibrėžiantis straipsnis atitinka Konstituciją. AT plenarinė sesija dauguma balsų priėmė nutartį ir nagrinėtoje byloje jau neįmanoma kreiptis į KT.
Bet šie teisėjai laikosi nuomonės, kad kai kurios BK straipsnio apie neteisėtą praturtėjimą formuluotės yra prieštaringos, todėl abejoja jų atitiktimi Konstitucijai. Mat ji įpareigoja įstatymų leidėją aiškiai apibrėžti nusikaltimus.
