Kad įstojimas į ES buvo viena aukščiausių valstybės tūkstantmetės istorijos viršukalnių, ginčyti gali tik piktavaliai arba suklaidintieji.
Vis dėlto neįmanoma nematyti, kad iki buvimo pilnakrauje ES nare Lietuvai dar toloka.
Viena vertus, didžiosios turtingosios ES narės į Bendrijos nares iš Vidurio ir Rytų Europos vis dar žvelgia kaip į nelygiavertes podukras. Grėsmė, kad ES gali virsti dviejų ar net trijų lygių dariniu, irgi neišnyko.
Kita vertus, ar pati Lietuva deda pakankamai pastangų kuo sėkmingiau įsilieti į ES visais atžvilgiais ir ar ji tikrai jaučiasi visaverte natūralia Bendrijos dalimi?
Juk dar daugelis mūsų piliečių ir netgi politikų narystės ES naudą mato tiktai per Briuselio finansinės paramos Lietuvai prizmę, o pačią paramą vertina kaip svetimus pinigus, kuriuos galima švaistyti ar net grobstyti.
Be to, valdžios institucijose vis įsiplieskia diskusijos, kokių naujų viršukalnių dabar reikėtų siekti, kai jau pasiekta narystės ES viršūnė. Todėl vis ieškoma naujų „prekės ženklų“, „įvaizdžio ir pažangos strategijų“ ar kitokių amerikų, užuot telkus pastangas įprastai europietiškai demokratinei valstybei kurti ir ėmusis tam reikalingų darbų.
Negana to, nesiliauja mėginimai mesti atvirą iššūkį kai kuriems pamatiniams narystės ES įsipareigojimams.
Vienas ryškiausių Lietuvos mėginimų išsukti iš Europos Sąjungos greitkelio – birželį įvyksiantis referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, pakilęs ant pastaraisiais metais stiprėjusios ir pirmiausia dešiniųjų politikų kurstytos antieuropietiškos ideologijos bangos.
Beveik trečdalį milijono piliečių parašų, liudijančių didelę visuomenės tapatybės krizę, pramiegoję aukščiausi politikai tiktai blogino padėtį – iš pradžių mėgindami bukai stabdyti referendumą, po to sukurpdami absurdišką ir Lietuvos žemės rinką į paralyžių stumiantį „saugiklių“ įstatymą.
Seimo priimtą teisės aktą šią savaitę palaimino ir prezidentė D.Grybauskaitė, nors opoziciniai liberalai maldavo jos to nedaryti.
Karšta euroentuziaste besiskelbiančiai prezidentei pseudopatriotinis flirtas su kone trečdaliu milijono rinkėjų, regis, svarbiau nei šalies žemės ūkio ir žemės rinkos ateitis, taip pat Lietuvos europinės pozicijos. Ko tik nepadarysi dėl reitingo!
Nieko keista, jog pagrindinė rinkimų favoritė ima blaškytis, ypač kai į jos pažeidžiamas vietas įsidrąsina smogti konkurentai.
Taip atsitiko ir užvakar per trečiąjį kandidatų į prezidentus debatų raundą nacionalinėje televizijoje. Šis pokalbis, skirtas kovai su korupcija ir teisėsaugai, bene labiausiai priminė tikrus debatus – pirmiausia tuo, kad D.Grybauskaitė buvo pliekiama dėl savo klaidų šiame fronte.
Oponentai prezidentei priminė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą, ir ginčytinas teisėsaugos reformas, ir slaptos pažymos iš Prezidentūros nutekinimo istoriją, ir prastą vaidmenį Garliavos istorijoje.
Šalies vadovė, užuot šaltai atsikirtusi, ne kartą neįstengė susivaldyti. Pavyzdžiui, postringavo, neva niekas negali paliudyti, jog ji telefonu reguliavo FNTT vadovų atleidimą, nors tai yra oficialiai paliudyta.
Be to, ji vėl atkakliai bandė ginčyti teismų sprendimus, išteisinančius informacijos apie „Snoro“ uždarymą nutekinimu įtartus buvusius tarnybos vadovus.
Kalbėdama apie slaptos pažymos nutekinimą, šalies vadovė pažadėjo padėkoti tam, kas tai padarė, kartu dar apkaltino tarnaujant Rusijai dėl tyrimo į prokurorus besikreipusį Valstybės saugumo departamentą.
O pagrindine garliavinės „kediados“ pamoka valstybei prezidentė paskelbė tai, jog policija esą panaudojo per didelę jėgą pagaliau išlaisvindama iš Kedžių ir Venckų mažąją įkaitę.
Susidarė įspūdis, jog D.Grybauskaitė taip ir nepasimokė, jog mėginimai pataikauti masių emocijoms dažnai atsigręžia prieš pačius pataikautojus.
Tai rodo ne tik tariamos pedofilijos istorija, bet ir neseniai iškeptos Lietuvos pilietės, amerikietės ledo čiuožėjos I.Tobias ir jos partnerio lietuvio D.Stagniūno karjeros posūkis.
Kartą atsisakiusi suteikti I.Tobias pilietybę, prieš Sočio olimpiadą prezidentė vis dėlto suteikė, nors teisinė padėtis amerikietės naudai iš esmės nebuvo pasikeitusi.
Užtat D.Grybauskaitė tuomet užsidirbo naujų reitingo taškų, nes nemaža visuomenės dalis troško žūtbūt matyti Lietuvos porą ant olimpinio ledo.
Sporto funkcionieriai tada prisiekinėjo, jog šis sandoris – ilgalaikis ir žada Lietuvai svaiginamų pergalių.
Bet kai paaiškėjo, jog I.Tobias jau treniruojasi su perspektyviu Rusijos čiuožėju, D.Stagniūnas buvo priverstas oficialiai paskelbti baigiąs čiuožėjo karjerą – esą dėl įsisenėjusių traumų.
Išgirdusi apie tokius posūkius prezidentė, žinoma, nepripažino apsigavusi. Tik trumpai paskelbė, jog I.Tobias pilietybė buvo suteikta pagal įstatymus.
O kas D.Grybauskaitei liko? Juk niekam nemalonu paslysti, net jei ledas, ant kurio suklumpi, – olimpinis.
