Po pateikimo už šį siūlymą balsavo 62 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, devyni susilaikė.
Seimo nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo pateikęs parlamento vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis teigė, kad komisija turėtų padėti tašką prieš dešimtmetį prasidėjusioje ir į aklavietę patekusioje istorijoje.
„Tai istorija, kuri nedaro garbės mūsų politinei ir teisinei sistemai, ji yra susijusi su prezidento Rolando Pakso nušalinimu ir jo teisių neproporcingu apribojimu, kuris yra neobjektyvus, nepagrįstas ir nepriimtinas demokratinėje valstybėje“, - kalbėjo K.Komskis.
Jis pabrėžė, kad vis trūksta politinės valios išspręsti šį klausimą iš esmės, ir vylėsi, jog komisija pasiūlys visiems priimtiną sprendimą.
„Ar teisėti ir demokratiški rinkimai, jeigu juose neleidžiama dalyvauti vienam kandidatui?“ - kolegų klausė partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis.
Tuo metu socialdemokratas Algimantas Salamakinas skeptiškai vertino komisijos sudarymą: „Esu įsitikinęs, kad dar kartą dirbsime tuščiai. Turime keisti Konstituciją.“
Jis siūlė verčiau parengti tokį Konstitucijos pataisos tekstą, kuris būtų priimtinas visoms Seimo frakcijoms, ir jį priimti.
Konservatorė Vida Marija Čigriejienė įtarė, jog komisijos sudarymas gali būti R.Pakso viešųjų ryšių akcija.
Pagal projektą, komisija turėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso, nustatyti, kokiu būdu per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo nuo 2004 metų.
Komisija taip pat privalėtų atsakyti, kodėl „Lietuva pažeidė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kokių veiksmų valstybė turi imtis, kad ateityje pažeidimų būtų išvengta“.
Be to, jai norima pavesti rasti būdą, kaip „valstybės institucijos turi nustatyti piliečių teisių dalyvauti viešojoje politikoje, teisės balsuoti ir būti renkamam bei teisės į valstybės tarnybą pažeidimų prevenciją“.
Komisija išvadas Seimui turėtų pateikti iki gegužės 31 dienos.
Dėl laikinosios komisijos sudarymo sprendimą privalo priimti parlamentas paprasta balsų dauguma.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas prieš keletą savaičių paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Seimas pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
