Seniūnijose dar apstu adresatų, kurie gyvena visiškai kitose vietose, nei iš tiesų. Tai nieko nestebina. Tačiau pasitaiko ir nemažai atvejų, kai gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentai rodo, jog asmuo yra miręs, nors iš tiesų dar gyvas. Arba registracijos ir net nuosavybės vieta nurodomas butas, kuriame gyvena visiškai kiti, teisėti, savininkai, rašo „Laikinoji sostinė“.
Painiava seniūnijoje, gyvenamosios vietos deklaracijoje, siaubingai išgąsdino Savanorių prospekto 196-ajame name gyvenantį 85 metų Vaclovą Kajetą ir 82 metų Eleną Kajetienę. Tik prieš prezidento rinkimus jie sužinojo turintys nematytą neregėtą įnamį ir, kaip rodė kai kurie dokumentai, jis buvęs net šio buto savininkas.
Neseniai insultą išgyvenęs V.Kajeta į ligoninę vos neatsigulė antrąkart, o senukų artimieji ėmė įtarti blogiausia.
Trys žmonės vietoj dviejų
Savanorių prospekte prie buvusio Aklųjų ir silpnaregių kombinato gyvenantys E. ir V.Kajetos pakiliai laukė prezidento rinkimų. Ne kažin kokia pramoga, bet vis praskaidrinta nuobodoko pensinio gyvenimo akimirka, kai atrodo, jog ir nuo tavo, seno žmogaus, balso priklauso, kokia bus ateities Lietuva, rašo „Laikinoji sostinė“.
Tačiau džiaugsmas greitai virto nerimu. Kajetoms atnešė ne du, o tris balsavimo lapelius. Trečiasis buvo skirtas kažkokiam Domui Labašauskui, registruotam būtent šiuo adresu, Savanorių pr. 196. Apie jį senukai anksčiau nebuvo nieko girdėję.
„Pasirodo, turėjau paslaptingą įnamį. Paskambinau į Žaliakalnio seniūniją, norėdamas pranešti apie klaidą.
Bet seniūnijos darbuotoja atsakė: D.Labašauskas yra ne šiaip gyventojas, o buto savininkas nuo 2007 metų. Taip ir likau stovėti it stabo ištiktas“, – kraipė galvą V.Kajeta.
Senukas sunkiai vaikščioja, todėl jo reikalus ėmėsi tvarkyti dukra Rūta Stočkuvienė.
„Pašiurpau. Tėvai jau seni, tėvukas smarkiai ligotas. Jei ištiktų mirtis, butas, vadinasi, ne mums, vaikams, atitektų, o visiškai nepažįstamam svetimam žmogui?“ – nuogąstavo moteris.
Pažymos nešti nebereikėjo
R.Stočkuvienei Žaliakalnio seniūnijoje buvo liepta pristatyti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus iš Registrų centro. Moteris tėvų vardu užsakė pažymą, ją gavo, bet į seniūniją nešti nebereikėjo. Paskambino Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas, atsiprašė, pasakė, jog problema išspręsta, tariamasis gyventojas D.Labašauskas išregistruotas.
Bet R.Stočkuvienė ir kiti Kajetų artimieji nenurimo. Juos graužia abejonės: kaip staiga tėvų bute nuo 2007-ųjų buvo registruotas negirdėtas gyventojas?
Kodėl iki šių metų jo vardu šiuo adresu nebuvo siunčiami jokie balsavimo lapeliai, nors per šį laikotarpį jau buvo ne vieni rinkimai – ir 2009-ųjų prezidento, ir 2008-ųjų, 2012 metų Seimo?
„Seniūnijos vyriausioji specialistė Giedrė Brunienė aiškino, jog žmogus mano tėvų adresu galėjo būti įregistruotas tik gavus jų sutikimą arba pateikęs nuosavybės dokumentus. Jei taip, vadinasi, jie buvo suklastoti“, – įsitikinusi R.Stočkuvienė.
Deja, sužinoti, kaip seniūnijoje atsirado informacija apie visiškai ne tuo adresu, kaip yra iš tiesų, gyvenantį D.Labašauską, Kajetų įnamį, liko neaišku. Tokio pobūdžio dokumentai archyve, kaip moteriai paaiškino seniūnijoje, saugomi tik metus.
Mįslingas įnamis gyvena JAV?
Kajetų anūkas Juozas Stočkus per socialinį tinklą „Facebook“ bandė išsiaiškinti, kas gi tas D.Labašauskas, registruotas jo senelių bute?
Žmogaus tokiu vardu ir pavarde profilis „Facebook“ yra, nurodyta, kad jis gyvena JAV, Floridoje, o yra kilęs iš Klaipėdos.
„Kas žino, ar čia tas pats žmogus. Gal tik pavardės sutampa“, – svarstė J.Stočkus.
Šeima tikrino, gal registruotas asmuo susijęs su ankstesniais savininkais, iš kurių butą pirko Kajetos?
„Mes pirkome butą dar 1995-aisiais, jokių nesusipratimų nebuvo ilgą laiką. Buvusi savininkė jau mirusi prieš kelerius metus“, – tikino V.Kajeta.
Jos dukros R.Stočkuvienės neapleidžia mintis, kad kažkas, pasinaudodamas senais žmonėmis, bandė užvaldyti jų nuosavybę.
Laukia žinių iš savivaldybės
Kajetų dviejų kambarių 42 kvadratinių metrų butas statytas seniai, dar 1956 metais. Tačiau namas plytinis, šiltas, butas iš esmės suremontuotas, patogus susisiekimas su centru. Sprendžiant pagal skelbimus internete, jis gali būti vertas iki 100 tūkst. litų.
R.Stočkuvienė tik pastaruoju metu apsigalvojo neapkrauti policijos papildomu darbu ir neparašė pareiškimo dėl dokumentų klastojimo. Ji tik surašė griežtą paklausimą Kauno miesto savivaldybei.
Pagrindiniai moters klausimai miesto valdžiai buvo tokie: „Kodėl seniūnijos darbuotojams nekilo klausimas, kodėl naujasis šeimininkas butą įsigijo su senoliais?
Koks likimas laukė buto tėvo mirties atveju, jeigu būtume neišsiaiškinę šios klaidos?
Jei Domas Labašauskas prisiregistravo pasinaudodamas suklastotais dokumentais, ar nebuvo taip siekiama užvaldyti buto? Ar butas, pasinaudojus tais pačiais dokumentais, negalėjo būti įkeistas?“
Pasitaiko ir gyvų mirusiųjų
Žaliakalnio seniūnas B.Girdauskas įsitikinęs, jog Kajetos ir R.Stočkuvienė į nesusipratimą sureagavo pernelyg jautriai, jiems esą nėra pagrindo nerimauti.
„Tai buvo techninė klaida, tokių pasitaiko, deja, neretai. Anksčiau buvo vienokia registracijos tvarka, dabar – kitokia. Žmonės supainioja adresus, kompiuterių sistemos klaidos įvyksta. Registrų centras nerodė, kad butas būtų priklausęs kitiems savininkams, ne Kajetoms.
Vadinasi, jokios grėsmės netekti turto ar kad jis būtų užgrobtas šiuo atveju nebuvo. Seniūnija tik liepė pateikti patiems užklausą Registrų centrui, nes tokia informacija teikiama tik savininkui“, – paaiškino B.Girdauskas.
Seniūnas tikino, kad ši paaiškėjusi klaida – dar ne pati apmaudžiausia.
Jis prisiminė atvejį, kai vienu adresu Aukštaičių gatvėje buvo pateikti duomenys, kad savininkas, moteris, yra mirusi.
„O po dvejų metų gavome jos, tariamos mirusiosios, prašymą iš Jungtinės Karalystės pasikeisti pasą.
Gal giminės jos ilgai nerado, todėl pamanė, kad yra mirusi, ar kitaip tokie duomenys apie jos mirtį atsirado, nežinau. Bet tiesai paaiškėjus moteris juokėsi, dėkojo mums, kad prikėlėme iš mirusiųjų“, – prisiminė B.Girdauskas.
Įvairių klaidų pasitaiko dažnokai
Gintautas Sinkevičius
Šilainių seniūnas, Kauno seniūnų sueigos pirmininkas
„Kai supainiojami adresai, gyvenamosios vietos deklaracijos, reikia turėti galvoje keletą aplinkybių.
Pirmiausia žinios apie buto nuosavybę saugomos tik Registrų centre. Seniūnijos tokių duomenų neturi. Kita duomenų bazė yra Valstybinis gyventojų registrų centras Vilniuje. Prie jų duomenų bazės prieina visos Lietuvos seniūnijos.
Taigi jokia seniūnija negalėjo žinoti ir teigti, kad buto savininkas yra tas ar kitas asmuo.
Klaidinga registracija gali atsirasti tuomet, kai žmonės perka butus iš rankų į rankas, užmiršta išregistruoti kurį nors asmenį, tad jis ir gali net po ilgo laiko „pasivaidenti“ tvarkant kažkokius dokumentus. Savininkai Gyventojų registro centre turėtų pasitikrinti, ar nėra likę registruotų pašalinių asmenų iš seniau.
Dar galimas atvejis, kai asmuo pakeičia gyvenamąją vietą, bet jos nedeklaruoja iš naujo. Tuomet jam skirtus laiškus gali gauti visiškai nebepažįstamas žmogus.
Atskiras dalykas yra rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) naudojasi dar kita duomenų baze, iš to irgi kyla painiavos. Neretai būna, kad vietinė rinkimų komisija praneša, jog asmuo jau seniai miręs, bet VRK ir toliau jam siunčia lapelius.“
Įrodymas – Registrų centro duomenys
Pagal valstybinės įmonės Registrų centro nuostatus nekilnojamojo turto, taip pat ir buto ar namo savininku laikomas tik tas asmuo, kurio vardu nuosavybės dokumentai įtraukti į Registrų centro duomenų bazę.
Vienu adresu gali būti priregistruota ir daug asmenų, tačiau teisėtas savininkas bus tik tas, kurio vardu yra nuosavybės dokumentai Registrų centre.
Gyventojai, norėdami pasitikrinti savo nuosavybę, gali užsisakyti duomenų tikslinimo dokumentus. Nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, įkeitimo atvejais dokumentus per Registrų centrą gali užsakyti ir tvarkyti įgalioti notarai.
Registrų centro duomenys rodo, jog buto Savanorių pr. 196 savininkas yra V.Kajeta, kitų savininkų nenurodyta.
